Herodotas

(gr. Herodotos, apie 484-apie 430 pr. Kr.), sen. graikų istorikas, keliautojas, vadinamas „istorijos tėvu“.

Gimė Halikarnaso mieste Azijoje, dalyvavo kovoje prieš persų remiamą miesto valdžią. 454 m. pr. Kr. atvyko į Atėnus, bičiuliavosi su Sofokliu, Perikliu, rėmė pastarojo politiką. Keliavo po Aziją, Siriją, Babiloniją, Egiptą, Juodosios jūros pakrantes, Italiją, Siciliją. Remdamasis kelionių įspūdžiais ir kitais šaltiniais parašė 9 knygų veikalą „Istorija“, kurio pagrindinė tema – graikų ir persų karai. „Istorijoje“ pateikta daug informacijos ir apie graikų, ir apie Rytų tautų: egiptiečių, babiloniečių, persų, medų, skitų, lydų istoriją, papročius, tradicijas. Herodotas nebuvo istorikas šiandienine šio žodžio prasme, nes mažai rėmėsi rašytiniais istoriniais šaltiniais ir labiau naudojosi išgirstais pasakojimais. Šis veikalas yra pagrindinis žinių apie jo laikų istoriją šaltinis.