Herulai

(lot. heruli), sen. germanų gentys, gyvenusios Skandinavijoje ir Jutlandijos pusiasalyje.

Duomenų apie herulus yra Jordano veikale „Apie getų kilmę ir veiklą“. Apie 260-280 m. jie puldinėjo Mažąją Aziją ir Graikiją. Romos imperatorius Valerijonas leido herulams gyventi prie Juodosios jūros. Po hunų žlugimo herulai sudarė savo valstybę Tisos aukštupyje, dabartinėje Vengrijoje. Herulų valdovas Okoartas 476 m. paėmė valdžią Vakarų Romos imperijoje. Gotų karalius Teodorikas klasta nužudė Okoartą, o herulai, likę be žymaus vado, išsisklaidė.