Ibn Sina

(Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina, lot. forma – Avicena; apie 980-1037), persų kilmės, tačiau daugiausia arabiškai rašęs gydytojas ir filosofas. Taip pat rašė teisės, matematikos, astronomijos, muzikos klausimais. Persiškai kūrė poemas ir lyrinius eilėraščius, arabiškai – apysakas.

Jo veikalai turėjo įtakos Europos mokslo raidai, o literatūrinė kūryba prisidėjo prie persų literatūrinės kalbos formavimosi, veikė arabų, persų, uzbekų, žydų literatūrą. Svarbiausi darbai: „Gydymo knyga“, „Nurodymų ir pamokymų knyga“, „Žinių knyga“, „Medicinos kanonai“ (5 d.) ir kt.