Įkapės

mirusiojo apranga ir daiktai, laidojami kartu su juo.

Tai baltų pagonybės laikų paprotys, susijęs su pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimu. Manyta, kad ir žemiškame, ir „vėlių“ gyvenime reikia darbo įrankių, ginklų, papuošalų, net žirgų. Todėl mirusieji ir laidoti su gyvenime reikalingais daiktais ir gyvūnais.