Imigracija

(lot. immigro – apsigyvenu, įsikuriu), dėl ekonominių, politinių, religinių, rasinių motyvų vienos šalies gyventojų persikėlimas į kitą valstybę.

Imigracija, arba išvykimas iš šalies – emigracija – vyko nuo seniausių laikų. Atsikeliant naujiems gyventojams senovėje formavosi tautos, jų kultūra, papročiai. Viena didžiausių imigracijų – Didysis tautų kraustymasis pirmaisiais amžiais po Kristaus. Masinė imigracija į JAV prasidėjo XIX a. Daugiausia į JAV imigruodavo Europos gyventojai.