Integracija

1. (lot. integratio – atstatymas, atnaujinimas), valstybių ekonominis ir politinis bendradarbiavimas pagal suderintą programą. Vienas pavyzdžių – Europos Sąjungoje vykstantys suartėjimo, bendradarbiavimo procesai;
2. valstybių sąveikos forma, kada atskiros suverenios valstybės įsteigia bendras institucijas ar organizacijas ir suteikia joms išskirtinių galių.

Tarpvalstybinės institucijos gauna teisę vykdyti tokias politines ir ekonomines funkcijas, kurias iki tol vykdė ir iš principo gali toliau vykdyti valstybių vyriausybės. Bet taip daroma todėl, kad susiklosto ypatingos ir skatinančios tokį sprendimą vidaus ir išorės sąlygos, ir svarbiausia, kad iš tokio sprendimo tikimasi tam tikros ekonominės ir politinės naudos, kad yra priežasčių manyti, jog taip reikalai bus tvarkomi efektyviau. Šiuolaikiniame pasaulyje kol kas galime aptikti tiktai dalinę ir tiktai regioninę integraciją: specialiai įsteigtoms tarptautinėms institucijoms perduodamos tik kai kurios funkcijos ir tai vyksta tik kai kuriuose regionuose.