Ivanas III

(1440-1505), Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462). Vasilijaus II sūnus. Prijungė prie Maskvos Jaroslavlio ir Rostovo kunigaikštystes, Novgorodo žemę, Tverės kunigaikštystę ir kai kurias kitas žemes. 1480 m. nutraukė ryšius su Aukso Orda, už tai pramintas Šventuoju.

Likęs našliu, 1472 m. vedė Bizantijos imperatoriaus dukterėčią Sofiją (Zoją) Paleolog; laikė save Bizantijos imperatoriaus sosto įpėdiniu ir ėmė tituluotis „caru“. Jo laikais Rusia virto Rusijos valstybe, kurios herbu tapo iš Bizantijos pasisavintas dvigalvis erelis. Kitu valstybės simboliu pasirinktas Šv. Georgijus (Šv. Jurgis), ietimi smeigiantis slibiną. Ivanas III negailestingai kovojo su bojarinų opozicija, nustatė mokesčių, kuriuos gyventojai mokėjo vietininkų naudai, normas. 1497 m. išleido visai valstybei bendrą Teisyną. Didelį vaidmenį ėmė vaidinti bajorai ir bajorų kariuomenė. Maskvos kremlius buvo aptvertas tvirta plytų siena ir tapo sunkiai prieinama tvirtove. Kremliuje buvo pastatyta Granovitaja palata, Uspenijės ir Apreiškimo soborai. Palaidotas Maskvoje, Archangelo sobore.