Kanceliarija

1. raštinė;
2. valstybės ar įstaigos skyrius, kur tvarkomi raštai, dokumentai.

LDK pastovi valstybės kanceliarija susiformavo XIV a. pabaigoje, Vytauto ir Jogailos laikais. XV-XVI a. atsirado kanclerio, vicekanclerio pareigybės. Kancleriai rūpinosi valstybės kanceliarija, saugojo valstybės antspaudus. Kanceliarijoje dirbo raštininkai, notarai, sekretoriai, vertėjai. Lietuvos valstybės kanceliarija išliko ir po 1569 m. Liublino unijos kaip viena iš svarbiausių valstybinio Lietuvos savarankiškumo įstaigų. XVIII a. pabaigoje žlugus Lietuvos valstybei, likviduota ir Lietuvos kanceliarija.