Karšuva

istorinė lietuvių žemė tarp Nemuno ir Šešuvies upių. Įėjo dabartinės Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonų dalys.

XIII-XIV a. Karšuvoje buvo Bisenės, Aukaimio, Veliuonos ir kt. pilys. Svarbiausia Karšuvos pilis minima 1385 ir galėjo stovėti prie Akmenos upės. Karšuva buvo labai nusiaubta XIV a. kovose su kryžiuočiais. 1404-1409, kryžiuočiams valdant Žemaitiją, ji nebeteko ankstesnės reikšmės. Po Žalgirio mūšio (1410) ir Torūnės taikos (1411), Žemaitija tapo atskira LDK seniūnija, ji buvo padalinta į valsčius. Karšuvos žemė tapo valsčiumi.