Kazimieras Jogailaitis

(1427-1492), Lietuvos didysis kunigaikštis (1440-1492), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492), jaunesnysis Jogailos sūnus.

1440 m., nužudžius Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį, Lietuvos didikai prieš Lenkijos ponų valią Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė trylikametį Kazimierą. Šitaip buvo nutraukta unija su Lenkija. Kol Kazimieras buvo nepilnametis, už jį LDK valdė Ponų taryba, vadovaujama Jono Goštauto. 1444 m. mūšyje su turkais ties Varna (Bulgarija) žuvo vyresnysis Kazimiero Jogailaičio brolis Lenkijos karalius Vladislovas. Lenkų didikai, norėdami atnaujinti asmeninę uniją su LDK, pasiūlė Kazimierui Lenkijos karaliaus sostą. Šis pasiūlymą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos sąlygomis (to reikalavo Lietuvos didikai). Ta proga LDK bajorams 1447 m. Kazimiero privilegija buvo suteikta naujų teisių ir laisvių. Kazimieras nepakankamai rūpinosi LDK interesais, nes retai buvo Lietuvoje. Daugiau rūpinosi, kad Jogailaičių dinastija gautų Vengrijos ir Čekijos sostus. Jam valdant, Lietuvoje itin sustiprėjo Ponų tarybos įtaka. Atsargi Kazimiero laviravimo politika padėjo išvengti Lenkijos ir LDK karo dėl Podolės ir Volynės. Kazimieras buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuviškai. Jis turėjo šešis sūnus. Garsiausi iš jų – Aleksandras, Žygimantas Senasis, Jonas Albrechtas, Vladislovas II.