Kuršas

istorinė Latvijos sritis į pietvakarius nuo Rygos įlankos. Apima Liepojos, Ventspilio, Kuldygos, Talsu rajonus, didesniąją dalį Saldaus ir Tukumo rajonų.

Seniausios, III-II tūkstm. pr. Kr., gyvenvietės rastos Purciemyje (Talsų raj.) ir Sarnatės pelkėje (Kuldygos raj.). Nuo I tūkstm. daugiausia gyveno kuršiai, šiauriniame Kurše ir pagal Rygos įlanką finougrų gentis lyviai (išliko keliuose kaimuose). XIII a. užkariavo Livonijos ordinas. 1/3 teritorijos atiteko Kuršo vyskupui. Livonijos ordino valdytos Kuršo žemės 1561-1795 m. priklausė Kuršo kunigaikštystei. Per Kuršo uostus (ypač Liepoją) buvo eksportuojami Žemaitijos žemės ūkio gaminiai. 1795 m. Kuršas buvo prijungtas prie Rusijos. 1795-1915 m. įėjo Kuršo gubernija. Dėl kuršių, lyvių, latvių, lietuvių, vokiečių kultūrų sąveikos kai kurių Kuršo vietų (ypač pajūrio kaimų į pietus nuo Liepojos, Alsungos apylinkių, Kuolkasragio pusiasalio) valstiečių materialinė kultūra XVIII-XIX a. įgijo savitų bruožų. Kai kuriais elementais (Kuršo tradicinio gyvenamojo namo išplanavimu, transporto priemonėmis, namų apyvokos daiktais) ji artima tradicinei Žemaitijos valstiečių kultūrai.