Makiavelis Nikolo

(Niccolo Machiavelli; 1469-1527), italų politikas, filosofas, istorikas, rašytojas. Pirmasis suformulavo ir pagrindė absoliutinės monarchijos, valdymo formos, labiausiai atitinkančios jo gyvenamosios epochos realijas, pagrindus.

Nuo 1498 Florencijos Respublikos dešimties tarybos sekretorius. Sugrįžus į valdžią Medičiams iš Tarybos pašalintas ir ištremtas į savo dvarą provincijoje. Italijos silpnumo priežastimi laikė jos politinį susiskaldymą (jo gyvenamuoju laikotarpiu dėl Italijos žemių konfliktavo Prancūzija ir Habsburgai). Teoriniuose darbuose „Valdovas“ ir „Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą“, atsižvelgdamas į gyvenamosios epochos ir šalies realijas, sprendė klausimą, kokie turėtų būti pagrindiniai valdymo meno principai, kurie padėtų valdovui įveikti viešpataujantį chaosą, įtvirtinti ir išlaikyti savo valdžią, koks turi būti valstybės valdovas ir kokia turi būti naujųjų laikų valstybė. Valdovo politine misija laikė sugebėjimą sustiprinti valstybę, didinti jos politinę ir ekonominę galią. Teigė, kad viskas, kas naudinga visuomenei ir valstybei, yra moralu ir priimtina, nes taurus tikslas gali pateisinti net ir drastiškas priemones. N. Makiavelio idealai ir pavyzdžiai – Ispanijos Ferdinandas, Prancūzijos Pilypas Gražusis ir Liudvikas XI, Anglijos Henrikas VII.