Mindaugas

(m. 1263), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1236), Lietuvos karalius (1253-1263).

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1219 m. tarp penkių vyriausių Lietuvos kunigaikščių, kurie sudarė sutartį su Haliču-Volyne. Pradinės Mindaugo valdos (domenas) apėmė, manoma, Pietų Lietuvą. Siekdamas valdžios, Mindaugas kitus kunigaikščius vertė savo vasalais. Mindaugo valdžią pripažino Nalšios, Deltuvos, Upytės, Neries žemės, dalis žemaičių. Jo politinėje įtakoje buvo Sūduva, Nadruva, Skalva. Kaip visos Lietuvos valdovas pirmą kartą minimas 1236 m. Eiliuotoje Livonijos kronikoje. Prie Lietuvos prijungė Juodosios Rusios žemes. Malšino brolėnų Tautvilo ir Edivydo bei jų dėdės Vykinto maištą. 1250 ar 1251 m. priėmė katalikybę ir 1253 m. karūnavosi Lietuvos karaliumi. Po 1260 m. Durbės mūšio Mindaugas nutraukė taiką su Livonijos ordinu, rėmė prūsus jų Didžiojo sukilimo metu. 1263 m. jo buvęs bendražygis Treniota ir Nalšios kunigaikštis Daumantas nužudė Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Repeikį.