Ordinarija

1. kasmetinis karšinčių išlaikymas natūra, kitaip išimtinė;
2. darbo užmokestis natūra, mokėtas daugiausia dvarų ir didelių valstiečių ūkių nuolatiniams (metiniams) darbininkams, kumečiams.

Sudarė dirbamos žemės, ganyklos sklypas, pašaras, butas, grūdai, kiti produktai, kartais net ir negaminami ūkyje (druska, silkės, žibalas). XX a. I pusėje ordinariją dažniausiai sudarė grūdais mokėta darbo užmokesčio dalis. Buvo duodama reguliariai – kas mėnesį arba kas metų ketvirtį. Ordinarija vertė samdomuosius darbininkus laikytis tos pačios darbo vietos, varžė jų kilnojimąsi.