Petras I

(1672-1725), Romanovų dinastijos Rusijos caras (nuo 1682), imperatorius (nuo 1721).

Caro Aleksejaus Michailovičiaus sūnus. Iš esmės reformavo valstybės valdymą, 1708-1709 m. suskirstė šalį į gubernijas. Vietoj Bojarinų dūmos 1711 m. įsteigė Senatą, 1717-1721 m. vietoj prikazų – 12 kolegijų. Stačiatikių bažnyčią visiškai pajungė valstybės valdymui. Bajorams išdalijo apytiksliai 43 000 valstybės valstiečių kiemų. Po 1700 m. švedams pralaimėto Narvos mūšio įvykdė karinę reformą: įvedė rekrūtų prievolę, bajorams privalomą karinę tarnybą, sukūrė gerai ginkluotą reguliarią kariuomenę ir laivyną, plėtė ginklų pramonę. Rėmė pirklius, skatino pramonės plėtimą. 1698 m. Maskvoje nuslopino šaulių maištą. Norėdamas padaryti Rusiją jūrų valstybe daug kariavo. 1695-1696 m. užėmė turkų Azovo tvirtovę. Per Šiaurės karą 1700-1721 m. iškovojo Rusijai priėjimą prie Baltijos. Rusija tapo didžiąja Europos valstybe. Atkariautoje Švedijos teritorijoje 1703 m. įkūrė Peterburgą ir iš Maskvos perkėlė Rusijos sotinę.