Plebėjai

(lot. plebs – liaudis), ankstyvosios Romos socialinis sluoksnis, kurį greičiausiai sudarė Romos apylinkių gyventojai ir naujai atvykę Romoje įsikurti žmonės.

Plebėjai buvo laisvieji asmenys, bet neturėjo politinių teisių. V-III a. pr. Kr. tarp plebėjų ir patricijų vyko luomų kova, pasibaigusi plebėjų teise dalyvauti politikoje. Vėlyvosios Romos respublikoje iš plebėjų ir patricijų susiformavo valdininkų aristokratija – nobilitetas.