Pontifikas

(lot. pontifex), sen. romėnų žynys, aukštosios žynių kolegijos narys.

Monarchijos laikais Romoje buvo 3 pontifikai, vėliau 6. Vadovaujami karaliaus, jie sudarė pontifikų kolegiją, pirmą kartą sušauktą Numos Pompilijaus nurodymu. Pontifikų kolegija kontroliavo Romos religinį gyvenimą, vadovavo religinėms apeigoms, normindavo maldų tekstus ir pan. Jie buvo atleidžiami nuo mokesčių ir karo prievolės. Imperijos laikais vyriausiojo pontifiko funkcijas perėmė imperatorius. Nuo ankstyvųjų viduramžių šį titulą perėmė popiežiai, prie vardo pridėdami raides P. M.