Populiarai

(lot. populares iš populus – tauta), vėlyvosios Romos respublikos laikais (II-I a. pr. Kr.) politinė grupuotė, siekusi iš skurdo išvaduoti Romos miesto proletariatą, kurio padėtis nuo II a. pr. Kr. ėmė grėsti Romos miesto socialiniam stabilumui.

P daugiausia priklausė idealistiškai nusiteikę aristokratai. Jų įtaka ypač sustiprėjo brolių Grakchų veiklos laikais. Politinė kova tarp P ir optimatų socialinių problemų neišsprendė, bet sudarė prielaidas įvesti Romoje vienvaldystę ir įkurti imperiją. I a. pr. Kr. P lyderiais buvo Marijus ir Cezaris.