Priešistorė

senesnioji žmonijos raidos dalis, apimanti laikotarpį maždaug nuo 2 mln. metų iki atsirandant raštui, fiksuojančiam istorinius įvykius. Lietuvoje priešistore laikomas laikotarpis iki valstybės susikūrimo XIII a.

Tyrinėjimai šioje srityje atliekami daugiausia archeologiniais metodais. Skiriami trys priešistorės laikotarpiai: akmens amžius, bronzos (žalvario) amžius, geležies amžius. Visa Lietuvos priešistorė apima laikotarpį nuo 11000-10000 m. pr. Kr. iki XIII a. po Kr. Akmens amžius apima laikotarpį nuo 11000 iki 2000 m. pr. Kr. vidurio ir skirstomas į senąjį (11000-8000 m. pr. Kr.), vidurinįjį (9000-8000 riba-5000 m. pr. Kr.), vėlyvąjį arba naująjį (5000-4000 riba-1700/1600 m. pr. Kr.). Bronzos (žalvario) amžius apima laikotarpį tarp 1700/1600 ir 550 m. pr. Kr. ir skirstomas į senąjį (1700/1600-1100 m. pr. Kr.), naująjį (1100-550 m. pr. Kr.). Geležies amžius Lietuvoje datuojamas 550 m. pr. Kr.-XIII a. ir periodizuojamas taip: ankstyvasis geležies amžius (550 m. pr. Kr.-1 m. po Kr.), senasis (romėniškasis) geležies amžius (1-450 m.), vidurinysis geležies amžius – tautų kraustymosi laikotarpis (450-900 m.), vėlyvasis geležies amžius (900-XIII a.).