Radioanglies metodas

vienas plačiausiai naudojamų datavimo metodų. Juo galima nustatyti organinės kilmės medžiagos absoliutų amžių ar žemės paviršiuje vykusius įvykius nuo dabarties iki 45 000-50 000 metų.

Principus 1946 m. suformulavo V. F. Libis. Pagrįstas tuo, kad bet kurio gyvo organizmo santykinė 14C koncentracija yra tokia pat kaip ir aplinkos. Organizmui mirus, jo ir aplinkos anglies apykaita nutrūksta. Tai ir yra pradinis radioanglies „laikrodžio“ atskaitos momentas. Nuo šiol 14C koncentracija audinių liekanose mažėja tam tikru greičiu. Žinant 14C skilimo pusperiodį (V2 = 5730 metų), galima apskaičiuoti, kada prasidėjo šis kaupimas, t.y. nustatyti amžių. Nustatytas radioanglies amžius yra perskaičiuojamas (kalibruojamas) pagal kalendorinius metus. Kadangi kalibracijos metu radioanglies amžiaus intervalui tenka kiek didesnis kalendorinio amžiaus intervalas, kyla problemų dėl archeologinės interpretacijos. Kol kas šis metodas nėra universalus ir pigus. Lietuvoje pirmieji archeologinių radinių radioanglies datavimai atlikti 1965 m.