Radvilos

LDK didikų giminė (nuo 1547 m. kunigaikščiai). XVI-XVIII amžiuje 22 Radvilos giminės atstovai buvo kancleriais, maršalkomis, etmonais ir iždininkais, 37 vaivadomis, 2 vyskupais, 1 kardinolu. Šiai giminei priklauso ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė.

Visoje LDK turėjo didelių valdų su pilimis ir miestais. Turėjo ir savo privačią kariuomenę (iki 6000 karių). Žymiausios Radvilų rezidencijos nuo XVI a. pab. buvo Vilnius, Biržai, Kėdainiai, Nesvyžius. XVI-XVII a. I pusėje Radvilos kovojo dėl LDK valstybinio savarankiškumo, atstovavo didžiajam kunigaikščiui, kai jo nebūdavo LDK. Stengėsi prie LDK prijungti Livoniją. Nuo XVI a. vidurio dalis Radvilų buvo protestantai, reformacijos LDK rėmėjai ir skleidėjai. XVII a. pradžioje susigiminiavo su Vokietijos Hohencolernų dinastija, turėjo įtakos Prūsijos valdovų politikai. XVII a. II pusėje LDK Radvilas įtakingumu nustelbė Pacai.