Romulas

(lot. Romulus), sen. romėnų mitinis personažas, Romos miesto įkūrėjas ir pirmasis karalius. Karo dievo Marso ir vestalės Rėjos Silvijos sūnus, Remo brolis dvynys.

Rėjos Silvijos dėdės, Alba Longos karaliaus Amulijaus, įsakymu Romulas ir Remas dar kūdikiai buvo įmesti į Tiberį. Vaikai stebuklingai išsigelbėjo, keletą dienų juos žindė vilkė, o vėliau surado ir užaugino piemuo Faustulas. Užaugą broliai grąžino į Alba Longos sostą senelį Numitorą. Statant Romos miestą Romulas ir Remas susiginčijo, ir konflikto metu Remas buvo nužudytas. Romulas miestą pavadino Roma ir ėmė jį valdyti. Pradžioje Romoje gyveno vien tik vyrai, todėl romėnams kilo mintis vesti kaimyninės sabinų genties moteris. Gavę neigiamą atsakymą, romėnai klasta pagrobė jas per Neptūno garbei surengtas žaidynes Romoje. Po mirties Romulas garbintas kaip dievas. Jis laikomas ir romėnų valstybingumo kūrėju: įkūrė Senatą, suorganizavo kurijas, kariuomenę, suskirstė gyventojus į patricijus ir plebėjus.