Sarmatai

(lot. Sarmatae), bendras genčių, gyvenusių nuo III a. pr. Kr. iki IV a. po Kr. stepėse tarp Tobolo ir Dunojaus, pavadinimas.

Ankstyvoji sarmatų istorija susijusi su sauromatais, kurių aplinkoje subrendo didžiausios sarmatų genčių sąjungos – jazigai, roksolanai, sirakai, aorsai, alanai. Sarmatai pamažu tapo aktyvia politine jėga. II a. pr. Kr. jie kartu su skitais kovojo prieš Diofantą, dalyvavo Bosforo dinastiniuose karuose. 170 m. pr. Kr. sarmatų valdovas Gatalas prisijungė prie Mažosios Azijos valstybėlių sąjungos. I a. pr. Kr. sarmatai tapo Ponto karaliaus Mitridato VI sąjungininkais kovose su Roma. Nuo tol buvusi Skitijos teritorija pradėta vadinti Sarmatija.