Švarnas

(mirė 1269), Haličo kunigaikštis, kunigaikščio Danijilo Haličiečio sūnus.

1254 (ar 1255) m. didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas ištekino už jo savo dukterį ir taip įgijo sąjungininką. 1262 m. Švarnas talkino Treniotos žygyje į Mazoviją ir, pasak lenkų kronikų, nukovė Mazorijos kunigaikštį Zemovitą I bei paėmė į nelaisvę jo sūnų Konradą. Po tėvo mirties 1264 m. Švarnas paveldėjo Chelmo kunigaikštystę. 1264-1265 m. drauge su Volynės Vladimiro kunigaikščiu Vasilka parėmė Mindaugo sūnų Vaišvilką ir padėjo jam užimti Lietuvos sostą. Už tai iš jo gavo valdyti Naugarduką. 1265 m. Švarnas dalyvavo Lietuvos kariuomenės žygyje prieš Krokuvos kunigaikštį Boleslovą V Drovųjį. Ipatijaus (Hypatijaus) metraštyje minima, kad Bizantijos eros 6776 m (1268 03 01-1269 02 28) Vaišvilkas atsisakė sosto, pasitraukė į vienuolyną ir valdžią paliko savo svainiui Švarnui. Tačiau Švarnas Lietuvą trumpai tevaldė. Mirties data manoma buvus 1269 m. Švarno mirties aplinkybės neaiškios.