Tunika

(lot. tunica), sen. romėnų vyrų ir moterų drabužis iš dviejų stačiakampio audinio gabalų, susiūtų šoninųmis siūlėmis, su rankovėmis ar be jų. Ant tunikos romėnų vyrai vilkosi togą, o moterys stolą. Vyrai paprastai dėvėjo tuniką be rankovių.