Žemaitė Julija

(tikr. Beniuševičiūtė-Žymantienė Julija; 1845-1921), rašytoja. Parašė apsakymų, apysakų, pjesių (kai kurias su G. Petkevičaite-Bite), beletrizuotą pasakojmą apie savo vaikystę ir jaunystę „Autobiografija“, publicistinių straipsnių. Žymiausi kūriniai – apsakymai „Marti“, „Petras Kurmelis“, „Topylis“.

Nuo 1865 m. vertėsi žemės ūkio darbu. Apie 1883 m. susipažino su P. Višinskiu, kuris paskatino Žemaitę rašyti. 1913-1915 m. nominali „Lietuvos žinių“ redaktorė. Dalyvavo karo pabėgėlių šelpimo organizacijų veikloje, pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime (1907), pirmajame Rusijos moterų suvažiavime (1908).