Zigmantas I Liuksemburgietis

(1368-1437), Šv. Romos imperijos imperatorius (nuo 1410).

Pasižymėjo žiaurumu ir klastingumu. Jis buvo ir Konstanco susirinkimo, vykusio 1414-1418 m. ir likvidavusio Bažnyčios skilimą, svarbiausias organizatorius. Jame sankcionavo J. Huso, kuriam kiek anksčiau pats buvo davęs apsaugos raštą, ir Jeronimo Prahiškio nužudymą. Zigmantas I slopino husitų judėjimą, rėmė Kryžiuočių ordiną – jam 1420 m. pripažino Žemaitiją. 1429 m. Zigmanto iniciatyva vykusiame Lucko suvažiavime siekė, kad LDK neremtų husitų, stengėsi suardyti LDK ir Lenkijos sąjungą, siūlė vainikuoti Vytautą karaliumi.