Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija

(pranc. La Dėclaration des droits de l'homme et du citoyeri), dokumentas, kurį 1789 m. priėmė Prancūzijos Steigiamasis susirinkimas. Skelbė prigimtinės lygybės, saugumo, priešinimosi priespaudai teisės, tautos suvereniteto principą: lygybę prieš įstatymus ir teisę užimti valstybines pareigas, žodžio ir spaudos laisvę, religinę toleranciją, gynė privačiąją nuosavybę.