Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta terminų: 3190.
Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Antika

(pranc. antique iš lot. antiquus – senovinis), graikų ir romėnų senovė.

Antikominterno paktas

Vokietijos ir Japonijos sutartis, pasirašyta 1936 m. Berlyne. Paktas skelbė kovą su komunistiniu pavojumi. 1937 m. prie jo prisijungė Italija.

Antipopiežius

(lot. antipapa), popiežius, katalikų bažnyčios laikomas neteisėtai išrinktu. Antipopiežiai įtraukiami į oficialiuose Vatikano leidiniuose publikuojamų popiežių sąrašus, tačiau rašomi skliausteliuose.

Antisemitizmas

nepakantumas, priešiškumas žydams.

Antoninai

Romos imperatorių dinastija (96-192). Antoninų dinastijos laikus vadina romėnų imperijos „aukso amžiumi“. Imperatoriai – Nerva (96-98 m.), Trajanas (98-117 m.), Adrianas (117-138 m.), Antoninas Pijus (138-161 m.), Markas Aurelijus (161-180 m.; 161-169 m. – drauge su Veru Lucijumi), Komodas (180-192 m.).

Antrasis ATR padalijimas

ATR padalijimai
ATR padalijimai
konvencija dėl antrojo Respublikos padalijimo, pasirašyta 1793 m. sausio 23 d. Peterburge.

Antrasis frontas

Didžiosios Britanijos ir JAV karo veiksmai 1944-1945 m. Vak. Europoje.

Antrasis Lietuvos Statutas

(1566), LDK teisinių dokumentų rinkinys, pakeitęs I Lietuvos Statutą (1529).

Antrasis pasaulinis karas

1939–1945 m. vykęs karas, kuriame dalyvavo 61 pasaulio valstybė.

Antrasis Vatikano susirinkimas

Visuotinis pasaulio katalikų vyskupų susirinkimas Vatikane 1962-1965 m.

Antropocentrizmas

(gr. anthropos – žmogus + kentron – vidurys), teologinė pažiūra, kad protingasis žmogus esąs galutinis visatos raidos tikslas. Antikinėje filosofijoje A principą suformulavo Sokratas.

Antropologija

(gr. anthropos – žmogus + logos – mokslas), mokslas, tiriantis žmogų, jo kilmę, rases.

Antropologinis tipas

paveldimas žmogaus kūno fizinių požymių kompleksas, būdingas tam tikrame areale gyvenančių žmonių grupei. Lietuviai priklauso Vidurio Europos ir Rytų Europos antropologiniams tipams.

Antropomorfizmas

(gr. anthropos – žmogus + morphe – pavidalas, forma), žmogaus bruožų priskyrimas gamtai, dievų vaizdavimas žmogaus pavidalu, dievybės sužmoginimas.

Anubis

Anubis
Anubis
sen. egiptiečių dievas, mirusiųjų globėjas. Vaizduojamas žmogaus pavidalu su šuns arba šakalo galva.

Anus

šumerų, akadų, babiloniečių dangaus dievas, dievų karalius.

Apartheidas

(afrikanso k. apartheid – atskiras egzistavimas), rasinės segregacijos ir baltųjų viešpatavimo sistema P. Afrikoje. Oficialiai paskelbtas 1948 m.

Apaštalas

Kristus ir apaštalai
Kristus ir apaštalai
(gr. apostolos – pasiuntinys), Jėzaus Kristaus išsirinktas mokinys.

Apatridas

(gr. a – neigimo priešdėlis + patris (kilm. patridos) – tėvynė), asmuo be pilietybės.

Apeiga

ritualizuotas simbolinis religinio kulto veiksmas.

Apeigos su ugnimi

ugnies kulto apraiška (lietuvių ugnies deivė – Gabija). Laidojimo apeigų metu – sakralinis kapo apvalymas nuo piktųjų dvasių.

Apela

(gr. apella), sen. Spartoje tautos susirinkimas.

Apis

(egipt. Hap, Hep, Hapi), sen. egiptiečių šventasis jautis, jėgos ir vaisingumo simbolis, garbintas Memfyje.

Apokrifai

(gr. apokryphos – slaptas, paslėptas), senovės judėjų ir krikščionių raštai, savo turiniu ir stiliumi artimi Biblijai, bet nepripažįstami kanoniniais ir į ją neįtraukiami. Skirstomi į Senojo Testamento ir Naujojo Testamento apokrifus.

Apolitiškumas

(gr. a – neigimo priešdėlis + politike – politika), abejingumas politikai, nesidomėjimas ja.

Apolonas

(gr. Apollon, lot. Apollo), sen. graikų saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas.

Aprobata

leidimas spausdinti knygas religinėmis temomis. Jį suteikia katalikų bažnyčios vyskupas. Aprobata reiškia, kad toje knygoje niekas neprieštarauja katalikų tikybai.

Apskritagalviai

(angl. roundheads), pašaipus Anglijos puritonų, parlamentarizmo šalininkų, Anglijos revoliucijos metu pavadinimas, kilęs dėl specifinės asketiškos aprangos ir trumpai kirptų plaukų (aristokratai nešiojo ilgus plaukus).

Apskritis

LDK, vėliau Lietuvos Respublikos teritorinis vienetas.

Apšviestasis absoliutizmas

kai kurių Europos valstybių monarchų bandymai „kosmetiškai“ reformuoti valstybes XVIII a. pab. Pertvarkymus lėmė švietėjų idėjos.


Naudota literatūra ir šaltiniai