Žodynas

(Olympia), sen Graikijos miestas Peloponeso p-lio š. vakaruose. Graikų rel. centras. 776 m. pr. Kr.-394 m. po Kr. buvo graikų olimpinių žaidynių vieta. 426 m. sugriauta Romos imperatoriaus Teodosijaus II. XIX a. pradėjo tyrinėti archeologai.

sen. graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei. Vykdavo kas 4 metai Olimpijoje. Per žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika.

(1867-1933), visuomenės veikėjas, kunigas. Prelatas.

1660 m. gegužės 3 d. ATR ir Švedijos taikos sutartis, pasirašyta Olyvos (dab. Gdansko dalis) vienuolyne. Ja baigtas 1655-1660 m. Šiaurės karas.

(Umar ibn al-Khattab; apie 581-644), antrasis islamo kalifas (634-644).

(šved. ombudsman – įgaliotinis), specialus parlamentui pavaldus valstybės pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės administracijos darbą bei nusiskundimus dėl nepatenkinamos valdininkų veiklos. Ombudsmeno pareigų paskirtis – kompensuoti valstybės biurokratinės administracijos nelankstumą.

(rus. Otriad milicii osobovo naznačenija – Ypatingosios paskirties milicijos padalinys), sovietinės milicijos specialios smogiamosios jėgos, suformuotos XX a. 9 deš. pabaigoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo didesnė padalinio dalis perėjo į LKP (SSKP) pusę ir tarnavo smogiamaisiais okupacinių jėgų daliniais Baltijos šalyse.

(m. 1418), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona, Eišiškių kunigaikščio Sudimanto duktė.

(1523-1596), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, karaliaus Stepono Batoro žmona. Kartu su motina priešinosi Žygimanto Augusto vedyboms su Barbora Radvilaite.

(angl. Organization of Petroleum Exporting Countries – Naftą eksportuojančių šalių organizacija), 1960 m. Bagdade (Irakas) įkurta tarptautinė organizacija, siekianti koordinuoti veiklą naftos gavybos ir prekybos srityje – kontroliuoti naftos kainas, gavybos kvotas ir kt.

D. Britanijos ir Prancūzijos karai XIX a. 5-6 deš., siekiant paversti Kiniją priklausoma valstybe ir išplėsti kolonijines valdas.

(lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša):
1. partija ar grupė, nesutinkanti su daugumos arba valdančiosios partijos ar grupės nuomone; veikia daugelio šalių (taip pat Lietuvos) parlamentuose, nesutinka daugeliu klausimų su valdančiosios partijos, vyriausybės politika;
2. priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kitai politikai, kitoms pažiūroms.

(lot. optatio – pageidavimas), savanoriškas pilietybės pasirinkimas, laikantis tarptautinės sutarties ar įstatymų sąlygų. 

(Oranės Laisvoji Valstybė; afrikanų k. Oranje Vrystaat, angl. Orange Free State), 1854-1902 m. afrikanų (būrų) valstybė P. Afrikoje, dab. PAR teritorijoje. Pavadinimas kilo nuo Oranės upės.

(lot. orator iš oro – kalbu):
1. kalbą parlamente, susirinkime sakantis asmuo, kalbėtojas;
2. iškalbingas, mokantis viešai kalbėti žmogus.

Senovės dvarų paveldėjimo sistema. Pagal ją žemės ūkio nuosavybę (dvarus) paveldėdavo tik didiko vyriausiasis sūnu. Toks savininkas vadintas ordinatu.

1. kasmetinis karšinčių išlaikymas natūra, kitaip išimtinė;
2. darbo užmokestis natūra, mokėtas daugiausia dvarų ir didelių valstiečių ūkių nuolatiniams (metiniams) darbininkams, kumečiams.

(lot. orientales – Rytų šalys), tarpdisciplininis mokslas, tiriantis Rytų (azijos ir Š. afrikos) šalių kalbas, kultūrą, ekonomiką, istoriją, literatūrą, papročius, religiją, meną. Atsirado XII a., dėl krikščioniškojo pasaulio konfrontacijos su islamo pasauliu pradėjus intensyviai versti iš arabų į lotynų k.

puošybinis dailės ir architektūros elementas; raštas, sudarytas iš ritmiškai pasikartojančių geometrinių ar vaizdinių figūrų.

LDK ir Rusijos karo (1512-1522) mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d. tarp LDK ir Rusijos kariuomenių prie Oršos.

(gr. orthodoxia):
1. griežtas nustatytų principų ir teiginių laikymasis, paklusimas doktrinai;
2. stačiatikybė.

Turkijos (Osmanų) imperijos sultonų dinastija, valdžiusi 1299-1922 m.

(Otomanų imperija), užkariavimais sukurta turkų osmanų valstybė, egzistavusi nuo Bizantijos imperijos žlugimo 1453 m., kai sultonas Mechmedas II užėmė Konstantinopolį iki sultonato panaikinimo 1922 m.

(angl. East India Company), 1600-1858 D. Britanijos pirklių privati bendrovė prekybai su Ost Indija (Indija ir pietryčių Azija) ir Kinija.

(Ostlando reichskomisariatas; vok. Reichskommissariat Ostland), II pasaulinio karo metais Vokietijos okupuotos teritorijos: Latvija, Estija, Lietuva ir Baltarusija.

(vok. Ostmark), Vokietijos piniginis vienetas, naudotas per Pirmąjį pasaulinį karą okupuotose Rytų šalyse. Lietuvoje cirkuliavo nuo 1916 m. pavasario iki 1922 m. pabaigos. Nuo 1919 m. pavadintas auksinu.

(gr. ostrakismos iš ostrakon – šukė), sen. Atėnuose ir kituose graikų poliuose tautos susirinkimo balsavimas prieš įtakingiausius piliečius; tam tikra teismo forma, kurio sprendimu iš polio būdavo ištremiami pavojingi asmenys. 

XIV-XVII a. pr. LDK bajorų ir didikų giminė. Kilę iš Pinsko ir Turovo dalinių kunigaikščių.

(apie 1460-1530), LDK kunigaikštis. LDK didysis etmonas. Pasižymėjo vadovaudamas LDK kariuomenei karuose su Maskva. 1508 m. sumušė maištininko Mykolo Glinskio kariuomenę, o 1514 m. laimėjo Oršos mūšį.

kodinis Vokietijos įsiveržimo į Austriją planas, parengtas 1937 m. Naudojant pėstininkų kariuomenę ir tankų diviziją numatyta Austriją okupuoti per 8 val. 1938 m. vasario 12 d. Austrija buvo prijungta nepanaudojus karinės jėgos.