Žodynas

(pranc. page):
1. viduramžių V. Europoje jaunuolis iš dvarininkų šeimos, tarnaujantis (kaip asmeninis tarnas) pas žymų asmenį; pirma pakopa įšventinant į riterius;
2. Rusijoje XVIII a. pr. rūmų dvariškio laipsnis, vėliau pažų korpuso auklėtinis.

(gr. Peisistratos; apie 605 pr. Kr.-527 pr. Kr.), Atėnų tironas 560-528 m. pr. Kr.

431-404 pr. Kr. vykęs karas tarp Atėnų vadovaujamos Jūrų sąjungos ir Spartos vadovaujamos Peloponeso sąjungos.

(penkmetis; rus. piatiletka), SSRS perspektyvinis ūkio plėtros planas, sudaromas penkerių metų laikotarpiui. Pagrindinė SSRS ūkio plėtros planavimo forma.

slapta žmonių, pvz., agentų grupė, siekianti griauti valstybės, tautos ar kitokios žmonių bendruomenės solidarumą.

 

JAV gynybos departamento penkiakampio formos (gr. pentagōnon – penkiakampis) pastatas Vašingtone. Patatytas 1941-1943 m.

(angl. peer, pranc. pair iš lot. par – lygus), Anglijos (vėliau – D. Britanijos) ir Prancūzijos diduomenės titulas. D. Britanijoje pero titulas suteikia teisę būti Lordų rūmų nariu.

1654 m. Perejeslave įvykęs sukilusių Ukrainos kazokų suvažiavimas, nutaręs sujungti Ukrainą su Rusija.

(liet. pertvarka), 1985-1990 m. SSRS vykdyta vidaus ir užsienio politikos permainų programa, inicijuota M. Gorbačiovo. Buvo susilpninta cenzūra, paskelbtas viešumo principas, leista veikti opozicijai, paskelbta nusiginklavimo politika.

(gr. Periklēs; 500-429 pr. Kr.), Atėnų polio politikas ir karo veikėjas. Beveik 30 metų vadovavo Atėnams, užimdamas stratego pareigas.

žmonijos istorijos skirstymas į ilgus, iš esmės skirtingus laikotarpius, apimančius kokį nors baigtinį istorinį procesą ar reiškinį.

Lietuvoje priimta taip periodizuoti pasaulio istoriją:

Priešistorė	Senovės istorija	Viduramžiai	Naujieji amžiai	Naujausieji laikai
nuo žmogaus atsiradimo iki maždaug IV tūkstm. pr. Kr. vid.	nuo IV tūkstm. pr. Kr. vid. iki V a. pab.	nuo V a. pab. iki XV a. pab.	nuo XV a. pab. iki 1918 m.	nuo 1918 m.

Japonijos karinės bazės ir laivyno netikėtas antpuolis prieš JAV karinę jūrų ir oro laivyno bazę Ramiojo vandenyno Perl Harboro įlankoje Havajuose per II pasaulinį karą (1941 m. gruodžio 7 d.).

istorinė valstybė, gyvavusi dabartinio Irano, Afganistano, Azerbaidžano ir dalies Pakistano, Tadžikistano, Turkmėnistano teritorijoje. Nuo 1935 m. Iranas.

JAV vadovaujamos koalicijos karas su Iraku dėl Kuveito išvadavimo ir jo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m.

(lot. nepageidaujamas asmuo), vienos valstybės asmuo, kuris buvo numatytas paskirti diplomatiniu atstovu į kitą valstybę, bet pastaroji nesutiko jo priimti, arba diplomatinis atstovas ar kitas diplomatas, paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir privalantis per nustatytą laiką išvykti iš tos valstybės.

(asmeninė unija), monarchinių valstybių susivienijimas, kai tas pats asmuo tampa kelių valstybių valdovu. Šios valstybės lieka suverenios. Personalinė unija buvo 1385 m. Krėvos sutartis, kai LDK didysis kunigaištis Jogaila tapo ir Lenkijos karaliumi.

(lot. persona – asmuo + facio – darau), metaforos atmaina, kai negyviems daiktams, abstrakčioms sąvokoms, augalams, gamtos reiškiniams suteikiamos žmogui būdingos ypatybės.

žr. perestroika.

ginkluotųjų pajėgų arba jų dalies įvykdytas prievartinis civilinės vyriausybės pašalinimas ir naujos, kariškių vadovaujamos vyriausybės sudarymas.

(lot. petitio – reikalavimas), raštiškas pareiškėjo (pareiškėjų grupės) kreipimasis į valdžios instituciją su reikalavimu spręsti jam ar visuomenei svarbius klausimus.

(1879-1926), ukrainiečių politikas, ukrainiečių armijos vyriausiasis vadas (1918-1920), Ukrainos direktorijos vadovas. 1920 m. kartu su J. Pilsudskio vadovaujama lenkų armija kovojo prieš bolševikus. Po pralaimėjimo Raudonajai armijai emigravo. Nužudytas Paryžiuje slapto bolševikų agento.

(1672-1725), Romanovų dinastijos Rusijos caras (nuo 1682), imperatorius (nuo 1721).

(1715-1730), Romanovų dinastijos Rusijos imperatorius (nuo 1727).

(tikr. Karlas Peteris Ulrichas; 1728-1762), Rusijos imperatorius (1761-1762).

(1885-1968), lietuvių operos dainininkas, tenoras.

(1873-1937), dainininkas, dirigentas, kompozitorius.

(K. Pats; 1874-1956), Estijos politikas, prezidentas (1938-1940).

(vok. Pfalzgraf – rūmų grafas), Frankų valstybėje ir viduramžių Vokietijoje karalystės pareigybinis asmuo su teisinėmis funkcijomis. Vėliau pfalcgrafystės (kunigaikštystės) valdovas.

centrinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, pradėjusi veikti 1927 m.

(1850-1902), gydytojas, rašytojas. Pirmojo lietuvių istorinio romano „Algimantas“ (1904-1905) autorius.