Žodynas

(lenk. zloty, vok. Gulden, lot. florenus), XIV-XV a. Lenkijoje, kur iki tol nekaldinti auksiniai pinigai, taip vadintos užsienietiškos auksinės monetos (dažniausiai dukatai).

mongolų-totorių valstybė, įkurta XIII a. 5 deš. chano Batijaus.

baltų gentis.

istorinė, geografinė ir etnografinė Lietuvos dalis. Jos ribos keitėsi. Aukštaitijos vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. pabaigos.

(tekstuose – „Aušra“; lenk. „Auszra“), 1883-1886 m. M. Lietuvoje (Ragainėje ir Tilžėje) leistas ir nelegaliai Didžiojoje Lietuvoje platintas pirmasis visuomeninis politinis literatūrinis laikraštis.

(lot. australis – pietinis + gr. pithekos – beždžionė), seniausi žinomi žmogaus pirmtakai, hominidai. Jie gyveno maždaug prieš 2,5 mln. m. Afrikoje. Vietoj įrankių naudojo neapdorotus daiktus – lazdas, akmenis, gyvulių kaulus ir ragus. Jų ūgis siekė 1,2-1,5 m. Manoma, kad buvo vegetarai.

(1740-1748), ilgametis karinis konfliktas, kurį sukėlė kelios Europos valstybės, siekdamos atšaukti Austrijos imperatoriaus Karolio VI testamentą ir suskaldyti didžiules Habsburgų valdas Europoje.

(gr. autarkeia – savęs patenkinimas), uždaro, be tradicinių tarptautinių ekonominių ryšių, savo poreikius patenkinančio valstybės ūkio kūrimas.

(čiabuviai), senbuviai, pirmykščiai šalies gyventojai, tebegyvenantys vietovėje, iš kurios yra kilę.

(patvaldystė), neribota vieno asmens valdžia. Gali būti absoliutizmas, despotija, diktatūra.

valstybės dalies ar tam tikros gyventojų grupės (tautinės, religinės) teisė turėti savivaldą, savarankiškai spręsti savo vidaus reikalus paisant įstatymų.

(pranc. autoritarisme – vienvaldiškumas), nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma, besiremianti menkai kontroliuojamos aukščiausios politinės valdžios sutelkimo vieno asmens rankose principu: vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.

turkų kilmės genčių sąjunga. Minimi nuo V a. vidurio.

žr. Ibn Sina.

popiežių rezidavimo Avinjone (p. Prancūzijoje) laikotarpis (1309-1377), kurio metu katalikų Bažnyčios politiką didele dalimi lėmė Prancūzijos valdovai.

(1909-1960), lietuvių istorikas.

(1922-1999), lietuvių rašytojas, publicistas.

(al-Bat'h), Atgimimo partija (pilnas pavadinimas arab. Hizb al-Ba'th al-Aarabi al-Ištiraki – Arabų socialistinio atgimimo partija).

žydų tautos istorijos periodas (597-538 m. pr. Kr.), kuomet didžioji tautos dalis Babilonijos valdovo Nabuchodonosaro II įsakymu buvo išvaryta į Babiloniją.

(g. 1937), kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas.

(1906-1999), Lietuvos diplomatas.

privilegijuota socialinė grupė Bulgarijoje, Moldavijoje, Rusijoje ir LDK. Rytų slavų atitikmuo riterio ar šlėktos sampratai.

turintis išimtinių teisių, lengvatų arba privilegijų luomas viduramžių Europoje.

santvarkos forma Lenkijos-Lietuvos valstybėje XVI-XVIII a., pagrįsta ekonomine ir politine bajorijos (daugiausia vidutiniosios) emancipacija, nukreipta prieš didikus ir Bažnyčią. Ūkinėje sferoje buvo susijusi su lažinio-palivarkinio ūkio sistemos raida, valstiečių priklausomybės didėjimu, miestiečių teisių ribojimu, kas skatino bajorijos politinę-visuomeninę ir kultūrinę raidą.

įsigalėjusios bajorijos nepaklusimas valdžiai Abiejų Tautų Respublikoje, viešpataujant Vazoms ir paskutiniams rinktiems karaliams (XVI-XVIII a.)

renkamas bajorų luominės organizacijos atstovas nuo 1766 m. Rusijoje, vėliau ir Rusijos okupuotose Lietuvos žemėse. Buvo gubernijos ir apskričių bajorvedžiai. Juos rinko bajorų susirinkimai, po 1863 m. sukilimo skirdavo vidaus reikalų ministerija.

(Vasco Nunez Balboa; apie 1475-1517), Ispanijos konkistadoras, atradęs Ramųjį vandenyną.

(1885-1969), lietuvių kalbininkas.

(1917 11 02), laiškas, kurį D. Britanijos užsienio reikalų sekretorius lordas A. D. Balfūras parašė D. Britanijos žydų vadovui baronui L. V. Rotšildui. Jame buvo pareikšta, kad D. Britanijos vyriausybė teiks pagalbą kuriant Palestinoje „žydų tautos židinį“, neapribodama Palestinos nežydų gyventojų civilinių ir religinių teisių, taip pat žydų teisių ir politinio statuso kitose šalyse.

(1794-1864), istorikas, publicistas.