Žodynas

Romos imperatorių dinastija (193-235 m.).

1920 m. rugpjūčio 10 d. Sevre (netoli Paryžiaus) pasirašyta Antantės valstybių taikos sutartis su karą pralaimėjusia Turkija.

(1884-1963), filosofas.

pagalbinė istorijos mokslo disciplina, tirianti antspaudus. Padeda nustatyti istorinių dokumentų autentiškumą, datą, nagrinėja valstybinių institutų atsiradimą ir raidą.

(Shi Huangdi, Shih Huang-ti; 259-210 pr. Kr.), pirmasis Kinijos imperatorius (221-210 pr. Kr.). Cinų dinastijos (221-206 pr. Kr.) pradininkas.

XVI a. pab.-XVIII a. pab. didžiausia LDK valstybinė žemės valda. Jai priklausė dab. Joniškio rajonas, didžioji Šiaulių rajono dalis, Pakruojo ir Radviliškio rajonų vakarinės dalys. Įsteigta 1589 m.

(Saulės žemė), istorinė baltų žemė Dubysos aukštupio baseine. Vardas Saulė (neaišku, ar tai gyvenvietė, ar teritorija) pirmą kartą minimas aprašant 1236 m. Saulės mūšį. Žemė pirmą kartą minima 1254 m., o paskutinį – 1358 m. XIV a. II pusėje dėl Livonijos puolimų virto dykra. XV a. vėl apsigyveno lietuviai.

Rusijos ir Švedijos karas 1700-1721 m. dėl Baltijos ir jos pakraščių.

Rusijos imperijos administracinis vienetas XIX a.-XX a. pr., apėmęs Gardino, Kauno, Minsko, Mogiliovo, Vilniaus ir Vitebsko gubernijas, t.y. buvusias LDK žemes. Gardino, Kauno, Vilniaus gubernijos 1850 m. dar buvo sujungtos į Vilniaus generalgubernatoriją.

po pergalingų karų prieš Daniją (1864) ir Austriją (1866) Prūsijos 1867 m. sukurta šiaurinių Vokietijos kunigaikštysčių sąjunga.

(Vladislovas Čičinskas; tarp 1614 ir 1621-1673), LDK valstybės veikėjas, dvarininkas. 1660-1666 m. Upytės apskrities paseniūnis, nuo 1673 m. apskrities žemės teismo teisėjas. 1652 m. ATR Seime Varšuvoje, pasinaudojęs „liberum veto“ teise, pirmasis iš LDK atstovų (ir antrasis visos valstybės seimų praktikoje) nutraukė seimą.

LDK valstiečių mokestis valstybei sidabriniais pinigais. Dažniausiai šios lėšos naudotos karo reikalams. Manoma, kad įvesta apie XIV a. vidurį, valdant Algirdui.

(1798-1868), unitų bažnyčios veikėjas, dvasininkas. Pagrindinis unitų prijungimo prie pravoslavų bažnyčios organizatorius. Nuo 1840 m. Lietuvos ir Vilniaus arkivyskupas, nuo 1852 m. metropolitas.

(1826-1863), karininkas, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų.

(arab. ši'at – partija, grupuotė), vienos iš dviejų pagrindinių islamo krypčių nariai.

(„mokiniai“), Indijos religijos reformatoriaus Nanako (1469-1539) ir jo 9 įpėdinių – guru (religijos mokytojų) sekėjai.

(1885-1962), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. 1918-1920 m. Lietuvos Tarybos narys, kurį laiką jos pirmininkas. Organizavo Lietuvos Respublikos kariuomenę. Dalyvavo 1926 m. valstybės perversme. 1926-1928 m. ir 1934-1938 m. buvo teisingumo ministras. 1941-1961 m. praleido tremtyje.

karavanų kelių, jungusių Kiniją, Centr. Aziją ir Levantą (dab. Sirijos, Libano, Izraelio, Jordanijos teritorijos), pavadinimas iki XVI a.

miestelis Raseinių rajone, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų. 1987 m. turėjo 867 gyventojus. Nuo XV a. pr. minimas kaip kaimas, o 1517 m. jau vadinamas miesteliu. XVIII a. pabaigoje čia pradėti rengti dideli atlaidai ir Šiluva tapo viena iš svarbiausių katalikų maldininkų rinkimosi vietų Lietuvoje.

XIX a. pab.-XX a. pr. meno srovė. Iškėlė simbolio reikšmę, manė, kad simbolis sieja kasdienę patirtį su aukštesniąja būtimi.

(g. 1950), Lietuvos valstybės veikėjas. 1991 m. sausio mėnesį buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. 1991-1992 m. – Ekonomikos ministras. Parašė straipsnių ekonomikos klausimais, knygą „Ekonomikos reforma Lietuvoje“ (1996).

(1887-1943), kompozitorius, dirigentas.

(Semenavičius; apie 1600-po 1651), artilerijos inžinierius. Veikalo „Didysis artilerijos menas“, daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėjų autorius.

Katalikų bažnyčioje viduramžiais įsigalėjęs bažnytinių pareigų pirkimas ir pardavimas. Pavadinimas kilo iš Biblijoje minimo burtininko Simono, norėjusio nusipirkti iš apaštalų teisę teikti sakramentus, vardo.

(1887-1978), dailininkas tapytojas. Surengė daug parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nutapė kompozicijų („Troškulys“, 1926, „Į kosmosą“, 1958, „Brėkštantis rytas“, 1968 ir kt.), peizažų, portretų, natiurmortų, knygų iliustracijų. Išleido atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“ (1959).

karas, 1337-1453 m. vykęs tarp Anglijos ir Prancūzijos. Kovota dėl Prancūzijos žemių (Normandijos, Anžu, Flandrijos ir Akvitanijos).

Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I antrasis valdymo laikotarpis nuo 1815 m. kovo 20 d. iki birželio 22 d.

judėjų religinis pastatas.

(pranc. syndicalisme iš gr. syndikos – veikiantis išvien), darbininkų profesinių sąjungų judėjimas, XIX a. pr.-XX a. I pus. paplitęs įvairiose pasaulio šalyse.

monopolistinis susivienijimas, kai įmonės bendrai realizuoja vienos rūšies produkciją.