Žodynas

XV-XVIII a. LDK centrinės valdžios pareigūnas. Vyriausiasis valstybės iždo saugotojas ir tvarkytojas. Ižde buvo saugomi valstybės iždo pinigai ir brangenybės, didžiojo kunigaikščio regalijos bei vėliavos. Žemės iždininko žinioje taip pat buvo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų arsenalas.

LDK teismo institucija, veikusi 1566-1831 m. Sprendė apskrities bajorų civilines bylas.

pereinamoji nuo ikivalstybinės prie valstybinės politinės organizacijos forma baltų žemėse. Lietuvių žemių konfederacija susidarė XII-XIII a. sandūroje iš Lietuvos, Nalšios, Deltuvos, Neries, žemaičių žemių. XIII a. II ketvirtyje ji virto Lietuvos valstybe. XIII a. egzistavo Prūsijoje, Žiemgaloje.

didžiųjų kunigaikščių valdžioje buvę atskirų teritorijų kunigaikščiai, karo vadai ir sričių valdytojai. Daugiausia jų buvo XII-XIII a. Sustiprėjus didžiojo kunigaikščio valdžiai nyko. Tačiau net ir valdant Vytautui, kuris vietoj kunigaikščių teritorijas valdyti sodino savo vietininkus, dar buvo išlikusi eilė smulkių kunigaikštysčių (Alšėnų, Gedraičių).

1864-1918 m. Rusijos imperijoje – gubernijų, apskričių, nuo 1917 m. ir valsčių savivaldybė. Neegzistavo ten, kur vyravo nerusai bajorai arba kur nebuvo dvarininkų žemėvaldos (Kaukaze, Lenkijoje, Pabaltijyje, Sibire).

tarptautinė konferencija 1954 m. balandžio 26-liepos 21 d. dėl Indokinijos. Joje buvo svarstomos ir Korėjos problemos.

(1825-1888), dailininkas tapytojas. Nutapė Lietuvos kultūros veikėjų (S. Daukanto, M. Valančiaus, A. Baranausko ir kt.) portretų, buitinių ir istorinių kompozicijų.

baltų istorinė sritis, kuri apėmė Latvijos etninę sritį Žiemgalą ir dalį dabartinės Šiaurės Lietuvos (Joniškio, Linkuvos, Pakruojo, Pasvalio, Žagarės apylinkes).

baltų gentis. Nuo V a. jos gyventa sritis tarp Ventos vakaruose ir Mūšos rytuose, nuo Rygos šiaurėje iki dabartinių Šiaulių ir Panevėžio rajonų šiaurinių ribų pietuose. Šiaurės rytų žiemgalius XIII a. I pusėje užkariavo Rygos vyskupas ir Kalavijuočių ordinas, o likusius XIII a. pab. – Livonijos ordinas. Dalis žiemgalių buvo perkelta į kitas Livonijos sritis ir vėliau sulatvėjo, kai kurie pietiniai žiemgaliai pasitraukė į Lietuvą ir susiliejo su lietuviais.

(Sovietų ir Suomių karas), sovietų karas siekiant užgrobti bei sovietizuoti Suomiją 1939 m. lapkričio-1940 m. kovo mėn.

(1368-1437), Šv. Romos imperijos imperatorius (nuo 1410).

(1881-1944), lietuvių dailininkas, skulptorius. Sukūrė paminklų (J. Radvilos Biržuose, „Knygnešį“ Kaune, J. Basanavičiaus, S. Daukanto paminklinius biustus Kaune, M. K. Čiurlionio Vilniuje, Rasų kapinėse ir kt.), skulptūrų, portretinių skulptūrų, figūrinių kompozicijų, dekoratyvinių skulptūrų.

(akadų k. zikkuratu), sen. Mesopotamijos tautų kulto pastatas. Pirmieji juos statė šumerai, vėliau babiloniečiai, akadai. Keturkampis, laiptuotas, į viršų siaurėjantis statinys. Paprastai turėjo 3-7 aukštus ir nedidelę šventyklą viršuje. Žymiausi – Uro mieste, Babilone prie dievo Marduko šventyklos.

prancūzų gamtininkas, Liono medicinos kolegijos anatomijos, chirurgijos ir gamtos istorijos profesorius, Gardino medicinos mokyklos įkūrėjas, nuo 1781 m. – Vilniaus universiteto Gamtos katedros profesorius, Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrėjas.

(tikr. Geršonas Radomyseskis; 1883-1936), žydų revoliucionierius, bolševikų partijos veikėjas.

(pranc. girondins), Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu susikūrusi politinė grupuotė. Pavadinimas kilęs nuo Žirondos departamento, kurio deputatai Nacionaliniame susirinkime sudarė opoziciją absoliutizmui, pavadinimo. Žymiausi veikėjai Ž. P. Briso, V. P. Vernjė, Ž. M. Rolanas. Revoliucijos pradžioje priklausė Jakobinų klubui (dešinioji pakraipa).

(1893-1979), sovietinės pakraipos lietuvių istorikas.

Rytų Lietuvos kunigaikštis. Ipatijaus metraštyje minimas pirmuoju iš penkių Lietuvos vyresniųjų kunigaikščių, kurie 1219 m. sudarė taikos sutartį su Haliču-Volyne. Spėjama, kad galėjo būti svarbus Mindaugo varžovas dėl besikuriančios Lietuvos valstybės sosto.

(pranc. La Dėclaration des droits de l'homme et du citoyeri), dokumentas, kurį 1789 m. priėmė Prancūzijos Steigiamasis susirinkimas. Skelbė prigimtinės lygybės, saugumo, priešinimosi priespaudai teisės, tautos suvereniteto principą: lygybę prieš įstatymus ir teisę užimti valstybines pareigas, žodžio ir spaudos laisvę, religinę toleranciją, gynė privačiąją nuosavybę.

XIV-XVII a. LDK laisvi ir pusiau laisvi valstiečiai.

(1876-1966), lietuvių dailininkas tapytojas. Vienas pirmosios lietuvių dailės parodos (1907) organizatorių, Lietuvių dailės draugijos kūrėjas. Nutapė peizažų, portretų, teminių kompozicijų, apipavidalino knygų. Kaupė lietuvių liaudies ir profesionaliosios dailės kūrinius, archeologinę, etnografinę medžiagą, kuri saugoma A. Žmuidzinavičiaus muziejuje Kaune.

dvylika žvaigždynų, per kuriuos eina ekliptika, Mėnulio ir planetų metiniai keliai. Kiekviename Zodiako žvaigždyne Saulė būna maždaug mėnesį. Žvaigždynų įvardijimas susijęs su primityviais astronominiais kalendoriniais stebėjimais siekiant nustatyti metų sezonų pradžią. Pavadinimų kilmė yra indoeuropietiška. Galutinai Zodiako ratas susiformavo Kristaus eros pradžioje.

(gyvūnas + pavidalas), gyvūnų bruožų priskyrimas realiems arba įsivaizduojamiems objektams. Labiausiai susijęs su gyvūnu kultu, kurio šaknys glūdi totemizme.

dualistinė senovės Persijos religija, pradėta Zaratustros. Griežtai etinės krypties: žmogus turįs galimybę pasirinkti – blogu elgesiu remti Angrą Mainjų (svarbiausią piktąją dvasią) ar gerais darbais prisidėti prie neišvengiamos Ahūros Mazdos (šviesos ir gėrio dievo) pergalės šio pasaulio pabaigoje. Zoroastrizmą iš Persijos išstūmė islamas.

Rusijos, vėliau ir Lietuvos dvarininkų giminė.

(1767-1822), grafas, Jekaterinos II favoritas. 1791-1796 m. faktiškai vadovavo Rusijos imperijos politikai. Dalyvavo ATR padalijimuose. Po III padalijimo 1795 m. gavo daug dvarų Lietuvoje (Kretingą, Plungę, Šiaulių ekonomiją).

(1860-1937), Lietuvos kariuomenės generolas. Iki 1918 m. buvo Rusijos kariuomenės karininkas. 1919 m. Generalinio štabo viršininkas, vyriausiasis kariuomenės vadas. Telkė kariuomenę kovai su bolševikais. 1920 m. vyriausiasis kariuomenės vadas, dalyvavo kovose su lenkais. 1921 m. pačiam prašant paleistas į atsargą.

(1896-1974), Sovietų Sąjungos maršalas. Per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo daugelyje mūšių, vadovavo 1-ajam Baltarusijos frontui mūšyje dėl Berlyno.

D. Britanijos ir Zululendo karas, vykęs 1879 m.

XII a. pab.-XIII a. pr. lietuvių kunigaikštis. Jo pilis stovėjo ant Žvelgaičio piliakalnio netoli Žagarės. Žvelgaičio vadovaujama kariuomenė 1205 m. pro Rygą žygiavo į estų žemes, tačiau grįžtant ją užpuolė ir sumušė Rygos vokiečiai ir žiemgaliai.