Žodynas

lietuvių pilis Nemuno dešiniajame krante, aukščiau dabartinės Skirsnemunės (veikiausiai Kartupėnų piliakalnyje). Pirmoji Lietuvos pilis dešiniajame Nemuno krante, kurią kryžiuočių ordinas 1283 m. puolė ir sudegino. Antrąkart pulta 1313 m., o 1316 m. sudeginta. Greta ar netoliese galėjo būti didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras.

(1815-1898), Prūsijos ir Vokietijos politikas, pirmasis Vokietijos imperijos reichskancleris (1871-1890).

(1890-1971), tarpukario Lietuvos politikas. 1923-1927 m. laikotarpiu buvo Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, švietimo ministras, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras. 

(angl. budget – krepšelis):
1. valstybės vyriausybės pajamų ir išlaidų sąmata nustatytam laikui;
2. įstaigos, įmonės, organizacijos, šeimos ar asmens pajamų ir išlaidų planas tam tikram laikui.

(lot. deficit – trūksta), valstybės biudžeto trūkumas, kai išlaidos viršija pajamas.

(pranc. bulletin), rinkimų lapelis, kuriame išspausdinta kurioje nors rinkimų apygardoje iškelto kandidato vardas ir pavardė.

viduramžių Europos miesto gyventojas, kuris paprastai naudodavosi miestiečių teisėmis.

(pranc. bureau – biuras + gr. kratos – valdžia), pareigūnas, atliekantis savo pareigas formaliai, aukojantis reikalo esmę dėl formalumo; formalistas, vilkintojas.

(pranc. bureaucrate = pranc. bureau – biuras + gr. kratos – valdžia), vienas iš galimų ir šiuo metu visuotinis valstybės administracijos organizavimo būdas, kurio ypatybės yra:
1) griežtai hierarchinė organizacija, kur žemesnieji organai turi paklusti aukštesniesiems,
2) valdininkų funkcijos yra aiškiai apibrėžtos ir standartizuotos instrukcijose ir statutuose,
3) vietą valstybės administracijoje gali užimti tik tas asmuo, kurio pasirengimas atitinka numatomo darbo turinį. Kasdieniame gyvenime terminas „biurokratija“ dažnai žymi tik nepatenkinamą valdininkijos veiklą. Toks termino vartojimas yra nepagrįstai susiaurintas.

socialinis reiškinys: vykdomieji organai nepaiso organizacijos narių daugumos sprendimų, organizacijos veikla grindžiama formalizmu; reikalo esmės aukojimas dėl formalumų, kanceliariškumas.

(Bizantijos imperija, Rytų Romos imperija), imperija rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m. osmanams užėmus Konstantinopolį.

Bizantijos imperijos architektūros stilius, vyravęs IV-XV a. Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Gruzijos, kitų gretimų tautų architektūroje. Darė įtaką ir LDK architektūrai (ypač Algirdo valdymo laikais, 1345-1377). XIII-XV a. bizantinės architektūros išskirtinis bruožas – graikiško kryžiaus plano cerkvė su centriniu kupolu.

(bizantiškas stilius), Rytų krikščionių – Bizantijos imperijos (daugiausia Balkanų pusiasalyje ir M. Azijoje) IV-XIV a. architektūra ir dailė, išsirutuliojusi iš graikų helenistinės, Romos imperijos bei ankstyvosios krikščionybės tradicijų ir stipriai paveikta Art. Rytų kultūrų.

(1892-1941), tarpukario Lietuvos politikas, diplomatas.

vyskupo M. Valančiaus organizuotas masinis blaivybės sąjūdis Lietuvoje 1858-1864 m.

socialistų judėjimo srovė, propagavusi valstybinį perversmą. Pradininkas Lui Ogiustas Blanki, XIX a. prancūzų revoliucionierius, teigęs, kad norint panaikinti darbininkų išnaudojimą reikia suburti gerai organizuotą, slaptą revoliucionierių organizaciją, kuri perversmo būdu ateitų į valdžią, susidorotų su išnaudotojais, panaikintų išnaudojimą. Blankistai aktyviai dalyvavo 1848 m. revoliucijoje bei 1871 m. Paryžiaus komunoje.

(1890-1938), SSRS karvedys, maršalas (1935).

(Leon Blume; 1872-1950), Prancūzijos politikas, ministras pirmininkas (1946-1947).  

(angl. blockade), valstybės, jos dalies ar valstybių grupės politinis, karinis, ekonominis izoliavimas arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas.

(1923-2013), Lietuvos politikas, medikas. Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas.

(1746-1820), kunigas, švietėjas ir publicistas.

(angl. boycott), politinis ir ekonominis kovos būdas, visiškas ar dalinis santykių nutraukimas.

kinų socialinio pobūdžio pasipriešinimas reakcinei vyriausybei, peraugęs į 1900-1901 m. sukilimą prieš Vakarų šalių kolonizatorius.

(Stanley Baldivin; 1867-1947), D. Britanijos politikas, konservatorių partijos lyderis. Nuo 1908 m. parlamento narys. 1921-1923 m. buvo prekybos, finansų ministras. 1923-1929 ir 1935-1937 m. ministras pirmininkas.

(mirė 1313), Polocko, o vėliau ir visos Mazovijos kunigaikštis. Nepajėgdamas kovoti su lietuviais, 1279 m. vedė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio dukrą Gaudemundą, pakrikštytą Sofijos vardu.

(1783-1830), P. Amerikos kariškis, Ispanijos Pietų Amerikos nepriklausomybės karo vadas, Didžiosios Kolumbijos (Gran Colombia) konfederacijos (dab. Venesuela, Kolumbija, Ekvadoras, Panama) prezidentas.

(?-1608), sukilimo, kuriame dalyvavo įvairūs Rusijos visuomenės sluoksniai, vadas.

Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija. Susikūrė 1903 m. RSDDP II suvažiavimo metu, kai partija suskilo į daugumą (bolševikus) ir mažumą (menševikus). Įvykdė 1917 m. Spalio perversmą Rusijoje.

viena iš XX a. pradžios Rusijos politinių partijų, atsiradusi socialdemokratų partijos pagrindu 1903 m.

(rus. bolšinstvo – dauguma), dalies Rusijos socialdemokratų politinė doktrina, V. Lenino ir L. Trockio įtakoje susiformavusi 1903-1905 m.