Žodynas

(apie 1595-1657), Ukrainos kazokų vadas, rėmęs Rusiją ir Švediją XVII a. karuose su ATR. Inicijavo kairiakrantės Ukrainos prijungimą prie Rusijos.

XV-XVII a. LDK didikų giminė, grafai (nuo 1555).

(apie 1525-1579), Žemaitijos, Kauno seniūnas, Lietuvos didysis maršalka (1566-1579), Vilniaus kaštelionas (1574-1579). Seime, sudariusiame 1569 m. Liublino uniją, vadovavo LDK delegacijai, gynė LDK valstybingumą ir teisinę lygybę su Lenkija, reikalavo grąžinti atiduotas Lenkijai Podolę ir Volynę.

(1560-1621), Žemaitijos seniūnas (1599-1616), LDK didysis etmonas (nuo 1605), Vilniaus vaivada (nuo 1616). Pasižymėjo XVII a. pr. LDK kare su Švedija, 1605 m. laimėdamas Salaspilio mūšį .

(Ruhollah Khomeini, Ruhallah Khomeyni; tikr. Ruhola Musavis (Musaivi); apie 1900-1989), Irano religinis ir politinis vadovas (1979-1989).

(1729-1812), LDK pakancleris, 1793 m. kancleris. Jo ir Ignoto Masalskio siūlymu įkurta Edukacinė komisija. Kaip šios komisijos narys padėjo perorganizuoti Vilniaus akademiją į LDK vyriausiąją mokyklą.

Kryžiuočių ordino ir prūsų sukilėlių (pamedėnų, varmių ir notangų) sutartis. Sudaryta 1240 m. tarpininkaujant popiežiaus Inocento IV legatui Jokūbui. Prūsų gentys įsipareigojo pasikrikštyti ir pripažinti kryžiuočių valdžią.

(gr. chronos – laikas + logos – mokslas):
1. pagalbinė istorijos mokslo disciplina, pagal rašytinių ir archeologinių šaltinių tyrimo ir palyginimo duomenis nustatanti tikslias įvykių ar materialinės kultūros (pastatų, įvairių dirbinių) datas;
2. įvykių seka jų laiko tvarka.

(1894-1971), SSKP CK pirmasis sekretorius, SSRS vadovas (1953-1964).

žr. Raudonieji sargybiniai.

XVI a.-1920 m. egzistavusi valstybė Vid. Azijoje, Amudarjos žemupyje.

(Chiang Kaishek, Jiang Jiehi; 1887-1975), Kinijos generolas, politikas. Nuo 1926 m. Gomindano partijos vadovas. Tautinės Kinijos lyderis (1928-1949), prezidentas (1928-1931, 1943-1949). Suvienijo Kiniją, įvykdė finansų reformą, pagerino komunikacijas ir švietimą, kovojo su komunistais ir japonais. 1949 m. laimėjus komunistams, pasitraukė į Taivaną ir iki pat mirties buvo Kinijos Respublikos prezidentu.

(lot. Marcus Tullius Cicero; 106-43 pr. Kr.), Romos respublikos politikas, žymiausias romėnų oratorius, retorikas, filosofas, romėnų prozos pradininkas.

(Ch'in, Qin; 221-206 pr. Kr.), pirmoji Kinijos imperatorių dinastija, iš kurios kilo ir pats Kinijos pavadinimas.

(tikr. Temudžinas; 1155-1227), mongolų genčių chanas. Įkūrė didžiulę mongolų imperiją, nusidriekusią nuo Kinijos iki Artimųjų Rytų.

Dziučenų (Juchen), tungūzų kilmės genčių, dinastija ir valstybė Š. ir Š. r. Kinijoje XII-XIII a.

(it. 1500-ieji, arba XVI a.) terminu menotyrinėje literatūroje vadinamas XVI a., kaip brandžiojo ir vėlyvojo Renesanso laikotarpis italų mene.

feodalinė žemės renta, mokama pinigais arba natūra žemės savininkui baudžiauninkų ir laisvųjų žmonių (žemės laikytojų), valdančių žemę pagal činšo teisę. LDK činšas labiau buvo piniginė duoklė, mokama daugiausia baudžiauninkų.

(lot. circus – ratas), sen. romėnų statinys, skirtas dviračių vežimų lenktynėms, gladiatorių kovoms, karo vadų triumfo eitynėms ir kt. pramogoms. 

(it. cittadella):
1. nedidelė tvirtovė šalia viduramžių miesto; joje buvo kareivinės, ligoninė, kalėjimas. Supo atviras plotas – esplanada. XIX a. prarado gynybinę reikšmę;
2. labiausiai įtvirtinta, uždariausia tvirtovės dalis, pritaikyta savarankiškai gynybai. Citadelėse laikytos neliečiamos ginklų, maisto atsargos.

(1875-1911), dailininkas, kompozitorius, vienas iš Lietuvių dailės draugijos (įk. 1907 m.) organizatorių.

(lot. civilis – pilietinis), valstybės administracijos dalis (neskaitant valstybės ginkluotųjų pajėgų ir policijos), vykdanti politikų sprendimus, kurie liečia civilių (ne kariškių) valstybės piliečių reikalus.

(angl. civilisation, pranc. civilisation, iš lot. civilis – pilietinis), aukštos kultūros žmonių visuomenė, turinti šiuos esminius požymius: valstybę, miestus, raštą, monumentaliąją architektūrą, mokslą.

(sutr. iš rus. Črezvyčainaja komisija), Sovietų Rusijos slaptoji policija, įsteigta 1917 m. pab. kovai su kontrrevoliucija, sabotažu, spekuliacija. Pirmasis vadovas – F. Dzeržinskis. ČK darbo metodas buvo teroras, nevaržomas teisinių ir moralinių principų. 1922 m. buvo pakeista GPU, 1934 m. – NKVD, 1946 m. – MVD.

[sk. kū dėta] (pranc.), valstybinis perversmas. Šis terminas labai dažnai tekstuose neverčiamas ir vartojamas prancūzų kalba.

(Huldrych Zwingli; 1484-1531), Ciūricho (Šveicarija) protestantų vadovas. Nepriklausomai nuo Liuterio, priėjo panašių išvadų studijuodamas Šventąjį Raštą iš mokslininko humanisto pozicijų.

(1909-1947), lietuvių rašytojas. 1940 m. „Liaudies seimo“ narys, delegacijos, vykusios prašyti priimti Lietuvą į SSRS, narys.

žr. Centrinė žvalgybos valdyba.

(angl. D-day), 1944 m. birželio 6 d. sąjungininkių (JAV ir D. Britanijos) kariuomenių išsilaipinimo Normandijoje kodinis pavadinimas. Šiais karo veiksmais buvo atidarytas antrasis frontas. Operacijai vadovavo generolas D. Eizenhaueris, vėliau tapęs JAV prezidentu.

Romos imperijos provincija dabartinės Rumunijos teritorijoje (Transilvanijoje, Banate, Oltenijoje), vienas iš Padunojo aukso gavybos centrų.