Žodynas

(lot. fabrica – dirbtuvė), didelė mechanizuota pramonės įmonė.

(gr. phalanx):
1. sen. graikų pėstininkų karinis vienetas, rikiuotė, sudaryta iš kelių ar keliolikos eilių, kurios sutelkta jėga puola priešą;
2. Ispanijos fašistų partija, veikusi 1933-1977 m. Jai vadovavo diktatorius F. Frankas.

Čartoriskių ir Poniatovskių vadovaujama didikų giminių grupuotė ATR, susiformavusi paskutiniuoju Augusto II valdymo dešimtmečiu (XVIII a. I p.). Siekė įvykdyti reformas, stiprinančias centrinę valdžią. Jai priešinosi senų didikų giminių opozicija: Lenkijoje – Potockiai, Lietuvoje – Radvilos, Višnioveckiai, Oginskiai.

(pranc. fanatisme iš lot. fanaticus (tikėjimo) įkvėptas, sužavėtas):
1. akla, nekritiška ištikimybė savo religijai ir nepakantumas kitatikiams, kitaminčiams;
2. nekritiškas tikėjimas kokio nors reikalo, idėjos, pasaulėžiūros teisingumu; tolerancijos priešingybė.

(egipt. peraa – didelis namas, rūmai), šiuolaikinis Sen. Egipto valdovo titulo pavadinimas.

(it. fascismo iš fascio – kuokštas, ryšulys; susivienijimas):
1. valstybinė santvarka ir ideologija. Dažniausiai fašizmu vadinama Italijos ir Vokietijos valstybių santvarka XX a. 3-5 deš. Būdinga neribota vienos partijos ar vieno vado valdžia, demokratijos neigimas, masinės represijos, svetimųjų baimė;
2. politinė srovė, reiškianti nacionalistinių ir agresyvių visuomenės sluoksnių interesus. Būdinga karinė ekspansija, rasinė neapykanta, diktatoriška valdymo forma. Pirmąją fašistinę organizaciją 1919 m. Italijoje įkūrė B. Musolinis. 1922 m. jis jėga paėmė valdžią Italijoje ir įtvirtino fašistinį režimą;
3. politinis XX a. pr. ideologinis mokymas ir judėjimas, prasidėjęs Italijoje ir išplitęs Centr. Europoje. Pasižymėjo totalitarinės, vienpartinės ir viena tautės valstybės kūrimo siekiais. Žymiausia ir galingiausia fašistinė organizacija tapo Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija (NSDP), kurios veikla sukėlė II pasaulinį karą. Nors sovietinė propaganda ir kaltino Lietuvą fašizmu, nepriklausomoje Lietuvoje fašistinio režimo, kaip ir fašistinių partijų, niekada nebuvo.

II tūkstm. pr. Kr. archeologinė kultūra, paplitusi Pavolgyje, Vidurio Rusijoje.

1. valstybės forma, kai kelios valstybės ar teritoriniai junginiai susijungia į vieną valstybę. Dalis valstybių – federacijos narių – suvereninių teisių pavedama vykdyti federacijos valdžiai. Federacija turi vieną biudžetą, jos gyventojai – tą pačią pilietybę;
2. sudėtinė valstybė, susidedanti iš federacijos narių ir centrinės vyriausybės. Tokioje valstybėje pagrindinė kompetencija priklauso federacijos nariams, o išvestinė – centrui, bet kompetencijų paskirstymą kontroliuoja centras.

valstybė, kurios kiekviena sudėtinė dalis turi tam tikrą savarankiškumą, renka savo ministrą pirmininką. Pvz., Vokietijoje federalinis Bundestagas apima visas žemes ir renka kanclerį (ministrą pirmininką) visai respublikai valdyti, o kiekviena žemė renka savo ministrą pirmininką. Prezidentą renka kartu ir žemės, ir Bundestagas.

(angl. federalism – sąjunga):
1. valstybės santvarka, pagrįsta federacijos principais;
2. politinis judėjimas, siekiantis organizuoti visuomenę federacijos būdu.

(vok. Feldmarschall), aukščiausias karinis laipsnis kai kurių valstybių kariuomenėse.

viduramžių visuomeninė santvarka, vasaliniai leniniai santykiai, visuma institucijų, reguliuojančių vasalo priklausomybės bei senjoro globos ir pagalbos mechanizmus. Už ištikimybės priesaiką vasalas gaudavo iš senjoro paveldimam naudojimui leną.

turtas, dažniausiai paveldima žemė; valda, kurią gaudavo vasalas iš senjoro už kariną tarnybą.

(Pheidias; 490-420 pr. Kr.), žymiausias sen. graikų skulptorius, Dzeuso statulos Olimpijos Dzeuso šventykloje autorius.

nelegali Vilniaus universiteto studentų draugija. Veikė 1820-1823 m. Įsteigė filomatas Tomas Zanas. Draugijos nariai privalėjo lavintis ir šviestis. 1823 m., susekus organizaciją, jos nariai suimti, pašalinti iš universiteto, kai kurie ištremti į Rusiją.

(gr. phylai), sen. graikų bendruomeniniai junginiai, susiję giminystės ir religiniais ryšiais. Iki demokratijos atsiradimo VI a. pr. Kr. filės vaidino svarbų vaidmenį polių gyvenime. Nuo V a. pr. Kr. jų reikšmė smuko.

(pranc. flliation – (giminystės) ryšys), pilietybės įgijimas pagal kilmę – vaikai įgyja tėvų pilietybę.

bažnyčia, neturinti savo parapijos, priklausanti kitai parapinei bažnyčiai.

nelegali jaunimo, daugiausia Vilniaus universiteto studentų, draugija. Veikė 1817-1823 m. Įsteigė Vilniaus universiteto studentai Adomas Mickevičius, Juzefas Ježovskis, Tomas Zanas ir kt. Draugija ragino morališkai tobulėti, šviestis, mokytis, kėlė politinius tikslus – atkurti Abiejų Tautų Respubliką, panaikinti baudžiavą. 1823 m. pradėta suiminėti draugijos narius, dalis jų ištremti.

bendras etninis pavadinimas, vienijantis giminingas pagal kilmę ir finougrų kalbomis kalbančias tautas, kurios gyvena Rytų, Šiaurės bei Centrinėje Europoje ir Vakarų Sibire.

(1589-1605), Boriso Godunovo sūnus, Rusijos caras (1605).

(1557-1598), paskutinis Riurikaičių giminės Rusijos caras (1584-1598).

1. įmonių, namų ūkių apmokestinimo sistema bei vyriausybės išlaidų politika;
2. visuma priemonių, kuriomis valstybė keičia visuminę paklausą, mažindama ciklinius gamybos apimties svyravimus ir siekdama visiško užimtumo.

(vok. Führer – vadas), A. Hitlerio titulas jam valdant Vokietiją (1933-1945).

(pranc. physiocrate iš gr. physis – gamta + kratos – valdžia), ekonominės minties kryptis, teigianti, kad pagrindinis ekonominį augimą nulemiantis veiksnys yra žemės ūkis, o pramonė – tik perdirbanti žemės ūkio produktus.

(lot. Flavii), Romos imperatorių dinastija 69-96 m. po Kr. (Vespasianas (69-79), Titas (79-81) ir Domicianas (81-96)).

(dan. Folketing), Danijos vienerių rūmų parlamentas.

paskutinis savarankiško Kalavijuočių ordino magistras. Žuvo 1236 m. Saulės mūšyje. Po šio mūšio Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino atšaka.

(Malvinų karas), 1982 m. balandžio 2 d.-birželio 14 d. Argentinos ir D. Britanijos karas Folklendo salose. Argentina nuo XIX a. pr. reiškė pretenzijas į Folklendo salas, kurias D. Britanija okupavo ir administravo nuo 1833 m. Argentinos kariuomenei įsiveržus į salą, britai pasiuntė 30 karo laivų, remiamų aviacijos, ir atkariavo salas. JAV stojo D. Britanijos pusėn. Per 10 savaičių trukusį konfliktą Argentina neteko apie 700, D. Britanija apie 250 žmonių.