Švedijos kalendorius naudotas nuo 1700 m. kovo 1 d. iki 1712 metų vasario 30 d. Jis skyrėsi viena diena nuo Julijaus kalendoriaus ir 10 dienų nuo Grigaliaus.

Iki 1700 m. Švedijoje buvo naudojams Julijaus kalendorius.

1700 metais tarp Julijaus ir Grigaliaus kelendorių susidarė 11 dienų skirtumas. 1699 m. lapkričio mėn. Švedijoje buvo nuspręsta pereiti prie Grigaliaus kalendoriaus, tačiau švedai nesiruošė iš karto peršokti 11 dienų į priekį. 1700-uosius, keliamuosius, metus karalius Karolis XII įsakė laikyti įprastais ir išmesti vasario 29 dieną. Pereiti prie naujo kalendoriaus numatyta per 40 metų, praleidžiant keliamauosius metus, t. y. po vasario 28 dienos turėjo sekti kovo 1 d. Taip kas 4 metus būtų artėjama prie Grigaliaus kalendoriaus.

Nepaisant gražių planų, 1704 ir 1708 metai pasiliko keliamaisiais, todėl 11 metų Švedijos kalendorius viena diena lenkė Julijaus kalendorių ir tuo pat metu atsiliko 10 dienų nuo Grigaliaus kalendoriaus. 1700 m. prasidėjo Šiaurės karas tarp Švedijos ir Rusijos. Nors abi valstybės naudojo Julijaus kalendorių, bet dienos nesutapo. Švedų kalendorius „pirmavo“ viena diena. Istorikams, nagrinėjantiems šio karo temą, tokia datų maišatis kartais sukelia problemų.

1711 metais Karolis XII nusprendė atsisakyti ilgametės kalendoriaus reformos ir grįžti prie Julijaus kalendoriaus. 1712 m. vasarį buvo pridėtos dvi dienos. Tokiu būdu tų metų vasaris turėjo 30 dienų.

Galutinai Švedija perėjo prie Grigaliaus kalendoriaus 1753 m. Teko pasielgti taip, kaip ir kitos valstybės: 1753 metais po vasario 17 d. sekė kovo 1 d.

Pagal http://ru.wikipedia.org