2022 m. Istorijos bendroji programa (2)

Aiškinamasi naujųjų laikų sąvoka: esminiai bruožai ir chronologija. Naujųjų laikų pažinimo šaltiniai.

Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). Nagrinėjama klasicizmo epochos kultūra. Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.). Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas. Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas. Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. Įvertinamas Napoleono Bonaparto, Povilo Ksavero Bžostovskio, Kristijono Donelaičio, Tomo Džefersono, Vilniaus Gaono, Lauryno Gucevičiaus, Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Liudviko XVI, Klemenso fon Meternicho, Šarlio Lui de Monteskjė, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Maksimiljeno Robespjero, Žano Žako Ruso vaidmuo Apšvietos epochoje. Aptariama Apšvietos, bajorų konfederacijos, civilinio kodekso, deklaracijos, diktatūros, Direktorijos, Edukacinės komisijos, enciklopedistų, jakobinų, kongreso, konstitucijos, konstitucinės monarchijos, kontinentinės blokados, „liberum veto“ teisės, revoliucijos, sekuliarizacijos, teroro sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse. Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. Aptariama Jono Basanavičiaus, Edmundo Berko, Oto fon Bismarko, Simono Daukanto, Džiuzepės Garibaldžio, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Karlo Markso, Emilijos Pliaterytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zigmanto Sierakausko, Antano Smetonos, Adamo Smito, Motiejaus Valančiaus, karalienės Viktorijos, Povilo Višinskio veikla ir reikšmė XIX–XX a. pradžioje. Aiškinamasi autonomijos, daraktoriaus, europocentrizmo, etnocentrizmo, generalgubernatoriaus, germanizacijos, imperializmo, kontribucijos, kolonijos, konservatizmo, liberalizmo, modernios tautos, nacionalinio judėjimo, politinės partijos, rusifikacijos, socializmo, Tautų pavasario sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. Analizuojama Amerikos lietuvių gyvenimas ir jų ryšiai su Lietuva. Įvertinama Tomo Alvos Edisono, Chaimo Frenkelio, Marijos Kiuri, Jono Šliūpo, Džeimso Vato reikšmė XIX–XX a. pr. istorijoje. Aptariama demografinio sprogimo, emigracijos ir imigracijos, industrinės revoliucijos, luditų, mažosios šeimos, profesinės sąjungos, proletariato, sufražizmo, urbanizacijos sąvokų reikšmė industrinės visuomenės kūrimosi proceso kontekste.

Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. Susipažįstama su Vilniaus universitetu; Vilniaus piešimo mokykla. Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. Susipažįstama su XIX–XX a. sandūros pasaulio kultūros sostinėmis: Viena, Paryžiumi, Londonu. Aptariamas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ignoto Domeikos, Vinsento van Gogo, Vytauto Kairiūkščio, Jono Mačiulio (Maironio), Adomo Mickevičiaus, Martyno Počobuto, Frideriko Šopeno vaidmuo moderniame pasaulyje. Aiškinamasi masinės kultūros, modernizmo, realizmo, romantizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Analizuojamas Pirmasis pasaulinis karas (1914‒1918 m.): karo priežastys ir eiga Vakarų ir Rytų frontuose. Nagrinėjama Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. Įvertinamas Jono Basanavičiaus, Stepono Kairio, Žoržo Benžameno Klemanso, Vladimiro Lenino, Deivido Loido Džordžo, Nikolajaus II, Antano Smetonos, Vilhelmo II, Vudro Vilsono vaidmuo XX a. pradžioje. Aiškinamasi bolševikų, demilitarizuotos zonos, fronto, komunizmo, Lietuvos Tarybos, manevrinio karo, militarizmo, Oberosto, okupacijos, pozicinio karo, rekvizicijos, reparacijos, revanšizmo, separatinės taikos, tautų apsisprendimo teisės, Tautų Sąjungos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Tyrinėjamas ar aplankomas ir aptariamas Abiejų Tautų Respublikos paveldas ir „gente lituanus“, „natione polonus“ problematika:

(1) 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos (ir Spalio 20-osios tarpusavio įžadų) atmintis. Mykolo Römerio, Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), Gabrieliaus ir Stanislovo Narutavičių LDK piliečio samprata;

(2) XVIII a. pab.‒XIX a. dvarų paveldas Lietuvoje: Paulavos Respublikos fenomenas (Merkinės dvaras), Rokiškio dvaras. Oginskių giminės dvaras Plungėje ar kiti dvarai ir jų istorijos artimiausioje aplinkoje.

Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos:

(1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje);

(2) lietuvių nacionaliniam judėjimui reikšmingiausių vietų istorija: Signatarų namai Vilniuje, Miesto salė (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija) Vilniuje, Vileišių rūmai Vilniuje, Marijampolės (dabartinė Rygiškių Jono) ar Šiaulių (dabartinė Juliaus Janonio) gimnazijos.

Susipažįstama su naujausiais laikais: esminiais bruožais ir chronologija. Nagrinėjama pasaulio globalizacija, Lietuvos „sugrįžimas“ į Europą.

Analizuojama Europa po Pirmojo pasaulinio karo: Versalio sistema. Nagrinėjama demokratinė Europa: Prancūzijos ir Čekoslovakijos politinė raida. Tyrinėjamas Lietuvos valstybės kūrimas: Lietuvos nepriklausomybės karas (1918‒1920 m.), Steigiamojo Seimo ir parlamentarizmo raida, Klaipėdos krašto prijungimas (1923‒1924 m.). Aptariamas autoritarizmas Europoje. Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas. Aiškinamasis totalitarizmas Europoje: totalitarizmo sąvoka, komunistinės SSRS ir nacistinės Vokietijos režimų ypatumai. Aptariamas Felicijos Bortkevičienės, Ernesto Galvanausko, Kazio Griniaus, Adolfo Hitlerio, Marcelės Kubiliūtės, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Konstantino Piatso, Antano Smetonos, Josifo Stalino, Aleksandro Stulginskio, Karlio Ulmanio istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. Aptariamos antisemitizmo, ateizmo, autoritarizmo, bermontininkų, bolševiko, cenzūros, fašizmo, gestapo, GULAG, Holodomoro, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacizmo, nomenklatūros, planinės ekonomikos, pogromo, propagandos, Steigiamojo Seimo, totalitarizmo, Tautų Sąjungos, Trečiojo reicho sąvokos siekiant suprasti XX a. pirmosios pusės Europos istoriją.

Tyrinėjama Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis visuomenei: JAV, Vokietijos ir Lietuvos pavyzdžiai. Analizuojama liberalios rinkos ekonomikos ir valstybinio ekonomikos reguliavimo sankirta. Nagrinėjama Lietuvos visuomenė tarpukariu: žemės ūkis ir pramonė; ekonominė emigracija; kaimo, miestelio ir miesto kasdienybė; religijos vaidmuo. Susipažįstama su Vilniaus ir Klaipėdos kraštais ir jų gyventojais. Įvertinamas Franklino Delano Ruzvelto, Juozo Tūbelio, Stepono Dariaus, Stasio Girėno istorinis vaidmuo. Aptariama Didžiosios depresijos, klaipėdiškių, naujojo kurso sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Nagrinėjama kultūros raida tarpukariu: modernizmo suklestėjimas ir totalitarinė kultūra. Analizuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas tarpukariu: tautinė kultūra, meniniai sąjūdžiai, Kauno modernizmo architektūra, teatras, kinas, spauda ir radijas. Susipažįstama su pokyčiais švietimo srityje. Aptariama Marlenos Dytrich, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Tomo Mano, Vasilijaus Kandinskio, Le Korbiuzjė, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Onos Mašiotienės, Juozo Zikaro istorinis vaidmuo ir reikšmė.

Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS–Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS–Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. Analizuojamas karas 1941‒1943 m.: karo veiksmai Rytų fronte ir Ramiajame vandenyne. Aiškinamasis antihitlerinės koalicijos sudarymas. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas. Aptariama karo kasdienybė: koncentracijos ir karo belaisvių stovyklos, fronto kasdienybė, miestų bombardavimas, moterys kare, kolaboravimas ir pasipriešinimas nacių okupuotose šalyse, karo pabėgėliai. Analizuojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir padariniai: Antrasis frontas, Vokietijos pralaimėjimas, Potsdamo konferencija, Japonijos kapituliacija, karo politiniai ir socialiniai padariniai. Susipažįstama su Niurnbergo procesu. Aiškinamasi Lietuvos sovietinė reokupacija. Aptariamas ir įvertinamas Vinstono Čerčilio, Šarlio de Golio, Adolfo Hitlerio, Franklino Delano Ruzvelto, Josifo Stalino, Abraomo Suckeverio, Čijunės Sugiharos, Onos Šimaitės istorinis vaidmuo ir veikla. Aiškinamasi aneksijos, anšliuso, deportacijų, dipukų, ypatingosios grupės (Einsatzgruppe), geto, Holokausto, kapituliacijos, Keistojo karo, kolaboranto, Liaudies seimo, neutraliteto, Ostlando, pasaulio teisuolio, reokupacijos, sovietizacijos, totalinio karo, tribunolo, ultimatumo, Žiemos karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida. Nagrinėjami komunistiniai režimai Rytų Europoje ir jų krizės: Vengrijos (1956 m.) ir Čekoslovakijos (1968 m.) sukilimai. Aiškinamasi Šaltojo karo įtampa (Karibų krizė) ir konfliktai (Vietnamo ir Afganistano karai). Aptariamos pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai). Aptariama Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir Nepriklausomybės atkūrimas, SSRS vykdyta ekonominė blokada ir karinė agresija (1990‒1991 m.). Aptariama Algirdo Mykolo Brazausko, Leonido Brežnevo, Nikitos Chruščiovo, Michailo Gorbačiovo, Boriso Jelcino, Jono Pauliaus II, Džono Kenedžio, Helmuto Kolio, Margaret Tečer, Vytauto Landsbergio, Stasio Lozoraičio (vyresniojo), Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Ronaldo Reigano, Antano Sniečkaus, Hario S. Trumeno, Lecho Valensos, Jono Žemaičio-Vytauto apsisprendimai, veikla ir vaidmuo analizuojamos temos kontekste. Aiškinamasi atšilimo, Baltijos kelio, Brežnevo doktrinos, Dainuojančios revoliucijos, deficito, disidento, Geležinės uždangos, Helsinkio grupės, lokalinio karo, Maršalo plano, pertvarkos (perestroikos), rezistento, Sąjūdžio, Solidarumo (Solidarność), stribo, Šaltojo karo, Trumeno doktrinos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.

Lyginamos ekonomikos ir visuomenės raidos tendencijos: Vakarų demokratinio pasaulio ir komunistinės SSRS pavyzdžiai. Analizuojama Vakarų Europos ekonominė integracija ir gerovės valstybės susiformavimas (Švedijos pavyzdys). Sovietų Lietuvos visuomenė: tarp rezistencijos ir kolaboravimo. Aptariama Sovietinė Lietuvos urbanizacija ir industrializacija. Įvertinami Konrado Adenauerio, Romo Kalantos, Martino Liuterio Kingo, Nijolės Sadūnaitės, Roberto Šumano, Sigito Tamkevičiaus, Antano Terlecko pasirinkimai, sprendimai, aptariamas jų istorinis vaidmuo. Aptariamos disidento, Helsinkio grupės, gerovės valstybės, KGB, rasizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Aptariama masinė ir elitinė kultūra bei vartotojiška visuomenė Vakarų pasaulyje: naujosios kultūros formos, žymiausi pasaulio (ir lietuvių išeivių) kūrėjai bei jų darbai. Lyginamas švietimas demokratijos ir komunizmo sąlygomis. Įvertinama kultūra ir menas Sovietų Lietuvoje: ideologija, cenzūra, pasiekimai. Aptariama Ingmaro Bergmano, Juozo Miltinio, Jono Meko, Antano Sutkaus, Andžio Varholo veikla ir įvertinamas jų indėlis į XX a. antrosios pusės kultūrą. Aiškinamasi elitinės kultūros, masinės kultūros, vartotojiškos visuomenės, Vudstoko sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojama ir įvertinama naujoji pasaulio tvarka: JAV dominavimas, europinė integracija ir komunistinės Kinijos iškilimas. Susipažįstama su globaliu pasauliu: technologine revoliucija ir interneto sklaida, visuotinio gyvenimo lygio kilimu, pasaulinėmis skurdo ir ekologijos problemomis, terorizmu. Įvertinama posovietinės visuomenės transformacija ir Lietuvos kelias į euroatlantines organizacijas. Aptariama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Dalios Grybauskaitės, Vytauto Landsbergio apsisprendimai, veikla ir vaidmuo XX‒XXI a. sandūros Lietuvos istorijoje. Aiškinamasi globalizacijos, posovietinės erdvės, revoliucijos, technologinės revoliucijos, terorizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Tyrinėjamas ar aplankomas ir aptariamas totalitarinių režimų paveldas Lietuvoje:
(1) Nacistinių ir sovietinių masinių žudynių Lietuvoje vietos: Paneriai, Kauno fortai, Macikų lageris, Tuskulėnų dvaras ar kitos atminties vietos artimiausioje aplinkoje;
(2) Lietuvos partizanų karo su SSRS (1944‒1953 m.) atminties vietos: Minaičiai – Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo vieta (1949 m.), Kalniškės mūšio (1945 m.) vieta ar kitos Partizanų karo atminties vietos artimoje aplinkoje;
(3) 1991 m. SSRS vykdytos karinės agresijos prieš Lietuvą atminties vietos: Vilniaus televizijos bokštas, Laisvės gynėjų memorialas Antakalnio kapinėse, Medininkų žudynių vieta ar kiti atminties objektai artimoje aplinkoje.

Aptariamos Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikos sėkmės istorijos: asmenybės, reiškiniai, pasiekimai.

Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. Aiškinamasi istoriografijos, kronikos, tautos ir (ar) giminės ir (ar) dinastijos kilmės legendos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Aptariama istorijos šaltinių tipai ir jų informacijos vertė. Apibūdinamos istorijos šaltinių paieškos ir jų publikavimas. Analizuojama istoriko darbo specifika ir istorinio tyrimo metodas. Aptariama archyvo, pagalbinių istorijos mokslų (paleografijos, heraldikos, diplomatikos, genealogijos), etnologijos, antropologijos, archeologijos, istorinio šaltinio, istorinio metodo (euristikos, šaltinių kritikos, interpretacijos) sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Nagrinėjama istorijos žanrų įvairovė: tarp lokalinės ir civilizacijų, tarp lyčių ir kasdienybės istorijos. Analizuojamas istoriko pasirinkimas, ką ir kaip tyrinėti: dabarties reikšmė, tikslas ir keliami klausimai. Identifikuojami ir aptariami tekstai istorine tematika: tarp mokslinių tekstų ir istorijos mokslo populiarinimo. Akcentuojama Fernano Brodelio, Edvardo Gudavičiaus, Emanuelio Le Rua Ladiuri (Emmanuel Le Roy Ladurie), Adolfo Šapokos reikšmė istorinio tyrimo ir pasakojimo žanro raidai. Aptariama biografikos, civilizacijų istorijos, lyčių istorijos, lokalinės istorijos, kasdienybės istorijos, nacionalinės istorijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Analizuojamos istorijos interpretacijos ir dezinformacijos formos: tarp istorijos interpretacijos ir instrumentalizacijos: dezinformacija, istorinė propaganda. Aptariamos atmintinos datos kaip dabarties ir ateities orientyrai – orientavimasis dabartyje. Nagrinėjamas istorinės asmenybės reprezentavimas: tarp politikos ir meno. Aptariamas Jerno Riuseno (Jörn Rüsen) indėlis į istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimus. Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai kaip istorijos politikos dalykai: Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios), atsiradimas, Lietuvos valstybės vadovo statuso pripažinimas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimas.

Nagrinėjami despotinės valstybės bruožai ir funkcionavimo visuomenėje sąlygos. Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. Nagrinėjami struktūriniai Romos imperijos bruožai ir galios ribos. Aptariamas ir įvertinamas Darijaus I, Diokleciano, Nabuchodonosaro II, Oktaviano Augusto, Periklio, Solono istorinis vaidmuo Senovės pasaulio valstybingumo raidai. Aiškinamasi aristokratijos, demokratijos, despotijos, diktatūros, dominato, faraono, imperatoriaus, konsulo, oligarchijos, patricijų, plebėjų, polio, principato, provincijos, respublikos, satrapo, senato, tironijos, vizirio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Kr.), dominato įvedimas.

Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. Nagrinėjama absoliutinė monarchija ir konstitucinė monarchija: tarp monarcho galios ir valdžios ribų nustatymo. Aptariama Jono Bežemio, Karolio Didžiojo, Liudviko XIV, Otono I, Pilypo IV Gražiojo, Vilhelmo Oraniečio svarba ikimoderniųjų laikų valstybės kontekste. Aiškinamasi absoliutizmo, aristokratijos, dinastijos, domeno, generalinių luomų, imperijos, konstitucinės monarchijos, luominės monarchijos, parlamento, primogenitūros, vasaliteto sąvokų reikšmė, siekiant suprasti ikimoderniųjų laikų valstybę. Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų valstybingumo raidoje: Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi (800 m.), Didžioji laisvių chartija (1215 m.), Anglijos Teisių bilio priėmimas.

Nagrinėjami respublikonizmo ir rojalizmo susidūrimai bei konfliktai. Aptariama imperinių tautų katilų vidiniai konfliktai ir romantinio nacionalizmo reikšmė. Analizuojami valstybingumo pokyčiai: nuo dinastinių valstybių link nacionalinių valstybių. Analizuojama Oto fon Bismarko, Džiuzepės Garibaldžio, Liudviko XVI, Napoleono Bonaparto, Maksimiljeno Robespjero, karalienės Viktorijos, Vilhelmo I vaidmuo ir reikšmė valstybingumo virsmui ilgajame XIX amžiuje. Aiškinamasi direktorijos, dualistinės valstybės, imperijos, jakobinų, konstitucijos, nacionalinės valstybės, nacionalizmo, respublikos, restauracijos, rojalistų, romantizmo, šovinizmo, Tautų pavasario, Viktorijos epochos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai tautinių valstybių kūrimuisi Europoje ilgajame XIX a.: Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799 m.), revoliucijos Europoje (Tautų pavasaris, 1848–1849 m.), Vokietijos ir Italijos suvienijimai (1870–1871 m.).

Nagrinėjami tarpukario demokratinės valstybės principai ir iššūkiai. Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. Nagrinėjamas Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino, Mao Dzedongo, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Juzefo Pilsudskio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. Aiškinamasi autoritarizmo, cenzūros, fašizmo, genocido, GULAG, Holodomoro, Holokausto, karinės diktatūros, komunizmo, koncentracijos stovyklos, liaudies fronto, liberalios demokratijos, nacionalsocializmo, parlamentarizmo, pasaulio tautų teisuolių, propagandos, teroro, totalitarinės valstybės, valdžių atskyrimo principo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai, sudarę sąlygas totalitarinių režimų įsigalėjimui XX a.: Spalio perversmas ir bolševikų atėjimas į valdžią Rusijoje (1917 m.), fašistų žygis į Romą ir Benito Musolinio paskyrimas ministru pirmininku, Adolfo Hitlerio paskyrimas kancleriu (1933 m.), komunistų atėjimas į valdžią ir Kinijos liaudies respublikos įkūrimas (1949 m.).

Nagrinėjamos ekonominio sugyvenimo formų paieškos Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Analizuojamos politinio susitarimo, siekiant Europos bendrabūvio, atsiradimo aplinkybės, aptariama Europos Sąjungos plėtra. Aptariama įtampa tarp metropolijų ir autochtonų apsisprendimo. Analizuojamas Konrado Adenauerio, Mohando Gandžio, Šarlio de Golio, Žano Monė, Džavaharlalo Neru istorinis vaidmuo dekolonizacijos ir eurointegracijos procesuose XX a. antrojoje pusėje. Aptariama Afrikos metų, autochtonų, besivystančių valstybių, dekolonizacijos, dominijos, Europos ekonominės bendrijos, Europos Sąjungos, protektorato, referendumo, suvereniteto, Šumano plano sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai dekolonizacijos ir eurointegracijos procesams XX a. antrojoje pusėje: Indijos nepriklausomybės paskelbimas, Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas (1951 m.), Mastrichto sutartis (1992 m.).

Analizuojama pagoniškos valstybės situacija Europoje ir valdovo krikšto (politinė) reikšmė. Tyrinėjama Gediminaičių dinastijos valstybės sąranga. Nagrinėjamas luominių institucijų formavimasis ir Lenkijos vaidmuo LDK. Aptariama Aleksandro Jogailaičio, Algirdo, Gedimino, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo veikla ir vaidmuo XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. Aiškinamasi ankstyvosios monarchijos, didžiosios kunigaikštystės, didžiojo kunigaikščio tarybos, kanclerio, karalystės, Ponų Tarybos, personalinės (dinastinės) unijos, vaivados, valdovo kanceliarijos, tėvonijos sąvokų reikšmė, siekiant suprasti XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pobūdį. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), Krėvos sutartis (1385 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Astravos sutartis, Horodlės susitarimai, Aleksandro Jogailaičio privilegija.

Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. Aptariami bendri ATR valdymo mechanizmai. Analizuojamos LDK savarankiškumo manifestacijos. Aptariama Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Žygimanto Augusto veikla, nagrinėjant LDK savarankiškumo problemą. Aiškinamasi koekvacijos, konfederacijos, „liberum veto“ teisės, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, „nihil novi“, „pacta conventa“, pavieto seimelio, seimo, senato, Trečiojo Lietuvos Statuto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.).

Nagrinėjamos LDK valstybingumo atkūrimo reminiscencijos: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas, anticariniai sukilimai. Aptariamos politinės veiklos užuomazgos ir Lietuvos autonomijos idėja. Aptariamas Jono Basanavičiaus, Andriaus Domaševičiaus, Antano Gelgaudo, Zigmanto Sierakausko, Jono Šliūpo, Povilo Višinskio vaidmuo XIX a.–XX a. pr. Lietuvos istorijoje. Aiškinamasi autonomijos, nacionalinės valstybės, partijos, rusifikacijos, Rusijos lietuvių seimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.–XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830–1831 m., 1863–1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.).

Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. Aptariamas Valdo Adamkaus, Jono Basanavičiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Algirdo Mykolo Brazausko, Stepono Kairio, Vytauto Landsbergio, Antano Smetonos, Mykolo Römerio, Antano Terlecko vaidmuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese XX a. Aiškinamasi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Baltijos kelio, ekonominės blokados, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Tarybos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, neginkluotosios rezistencijos, tautų apsisprendimo teisės sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: Vilniaus konferencija (1917 m.), 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987 m.), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas (1988 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.), sovietų karinė agresija prieš Lietuvą (1991 m.), Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.

Tyrinėjama valstybės sąranga: parlamentinė respublika (1920–1926 m.), autoritarizmas (1926–1940 m.) ir parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais (nuo 1992 m.). Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). Aptariama ir įvertinama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Augustino Voldemaro reikšmė ir vaidmuo XX a. Lietuvos valstybingumo istorijoje. Aiškinamasi daugiapartinės sistemos, Ypatingųjų Tautos atstovų, eurointegracijos, euroatlantinės struktūros, karinės padėties, klerikalizmo, parlamentarizmo, parlamentinės respublikos, „voldemarininkų“ sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidai: Steigiamojo Seimo veikla, Lietuvos Konstitucijos (1922 m., 1928 m., 1938 m.), 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas, Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Lietuvos įstojimas į NATO ir ES (2004 m.).

Analizuojamas klasikinis palikimas: graikų (Atėnų) teatras, architektūra ir romėnų teisė. Nagrinėjama filosofijos ir mokslo pradžia antikiniame pasaulyje ir jų reikšmė šiandienai. Aptariama Aristotelio, Justiniano I Didžiojo, Platono svarba ir vaidmuo Antikos kultūros istorijoje. Nagrinėjama antikinės architektūros, romėnų teisės, orderio, graikų (Atėnų) teatro, graikų filosofijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjama viduramžių ir renesanso kultūra: nuo teocentrinės iki humanistinės pasaulėžiūros (XI–XVI a.). Analizuojamos naujos informacijos raiškos formos ir sklaida – Gutenbergo revoliucija ir knygų spausdinimas. Aptariami didieji XVI–XVII a. moksliniai atradimai ir naujas pasaulio suvokimo radimasis. Aptariama Fransio Beikono, Dantės Aligjerio, Eleonoros Akvitanietės, Erazmo Roterdamiečio, Galileo Galilėjaus, Johano Gutenbergo, Anzelmo Kenterberiečio, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Tomo Akviniečio vaidmuo ir indėlis į ikimoderniųjų laikų kultūrą. Nagrinėjama astronomijos, eksperimento, geocentrizmo, heliocentrizmo, humanizmo, indukcijos, kurtuazinės literatūros, modernaus gamtamokslio, renesanso, teologijos, trubadūrų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai ikimoderniųjų laikų kultūros ir pasaulėžiūros raidai: knygų spausdinimo pradžia (1445 m.), Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“ pasirodymas.

Analizuojama XVIII a. politinė filosofija ir praktika: individas ir visuomenė politinėje organizacijoje. Identifikuojami fundamentalūs XVIII a.–XX a. pr. gamtos mokslų atradimai ir XIX a. išradimai. Aptariamas naujų meno formų ir krypčių XIX a.–XX a. pr. revoliucingumas: impresionistinė tapyba, modernioji architektūra, naujos technologijos mene. Akcentuojama Tomo Džefersono, Tomo Edisono, Alberto Einšteino, Imanuelio Kanto, Marijos Kiuri, Džono Loko, Eduardo Manė (Édouard Manet), Šarlio Lui de Monteskjė, Izaoko Niutono, Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin), Oto Vagnerio (Otto Wagner) veikla ir pasiekimai. Aiškinamasi Apšvietos, impresionizmo, modernizmo, prigimtinių teisių, moderno, valdžių atskyrimo principų sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai ir tekstai politinės filosofijos, gamtos mokslų raidai ir masinės kultūros radimuisi XVIII–XIX a.: „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ir „Apie įstatymų dvasią“ pasirodymas, JAV konstitucija (1787 m.), fotografijos ir kinematografijos pradžia (XIX a. antroji pusė).

Nagrinėjamas kultūros ideologizavimas: tarp kūrėjų priverstinės emigracijos, „išsigimusio meno“ ir knygų deginimo. Įvertinama kūrėjo pasirinkimo (laisvos valios) sudėtingumas ir reikšmė: Borisas Pasternakas, Česlovas Milošas, Aleksandras Solženicynas. Aptariamas menininko vaidmuo valstybės ar ideologijos tarnyboje: Sergejus Eizenšteinas, Leni Ryfenštal. Aptariama Jozefo Gebelso vaidmuo ir sprendimai, ideologizuojant kultūrą totalitarinėje sistemoje. Aiškinamasi chunveibinų, „išsigimusio meno“, kultūros ideologizavimo, socrealizmo sąvokų reikšmė, siekiant suvokti analizuojamą temą. Analizuojami reikšmingi įvykiai kultūros ideologizavimui totalitarinėse santvarkose XX a.: „Filosofų laivas“ Sovietų Sąjungoje, knygų deginimas Vokietijoje, Kultūrinė revoliucija Kinijoje.

Nagrinėjami kultūros paveldo objektai ir kriterijai. Tyrinėjamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos pasaulyje. Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. Aptariama autentiškumo, kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo, konservavimo, kultūros paveldo, materialaus ir nematerialaus paveldo, restauravimo, UNESCO sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Aptariama ir įvertinama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (1972 m.) reikšmė Pasaulio kultūros paveldui ir jo apsaugai.

Aiškinamasi humanitarinių mokslų vertė ir perspektyvos aukštųjų technologijų ir algoritmų amžiuje. Įvertinama sintetinės biologijos eros iššūkiai ir mokslo etinės problemos. Nagrinėjamas dirbtinio intelekto ir žmogaus kūrybingumo santykis. Aiškinamasi dirbtinio intelekto, humanitarikos, mokslinės etikos, skaitmeninimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjamas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste. Apžvelgiama Lietuvos akademybės pradžia: Vilniaus universitetas. Aptariama Lietuvos ir Europos architektūros formų sinchronizacija: barokas ir klasicizmas. Aptariama Bonos Sforcos, Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Jono Kristupo Glaubico, Jogailos, Martyno Počobuto, Valerijono Protasevičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Konstantino Sirvydo, Pranciškaus Skorinos, Vytauto Didžiojo vaidmuo ir reikšmė Lietuvos visuomenės europeizacijos procese XIV–XVIII a. Aiškinamasi akademijos, baroko, europeizacijos, inkunabulo, jėzuitų, klasicizmo, kolegijos, LDK lotyniškosios raštijos, parapinės mokyklos, polonizacijos, raštijos rusėnų kalba, Vilniaus baroko sąvokų reikšmė siekiant suprasti aptariamą temą. Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi įvykiai kaip Vilniaus katedros mokyklos atidarymas (1397 m.), Pranciškaus Skorinos spaustuvė įkūrimas (1522 m.), Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas (1579 m.).

Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. Aptariamas lietuviakalbės kultūros vaidmuo modernios tautos kūrimo procese. Aptariamas Jono Basanavičiaus, Juozapo Čechavičiaus, Simono Daukanto, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Žako Lipšico (Jacques Lipchitz), Alaizos Paškevič-Ciotkos, Dionizo Poškos vaidmuo XIX–XX a. pr. Lietuvos daugiasluoksnėje kultūroje. Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi XIX a. Lietuvos kultūros įvykiai: Vilniaus universiteto uždarymas (1832 m.), Vilniaus piešimo mokyklos įsteigimas, laikraščio „Aušra“ leidyba (1883–1886 m.).

Nagrinėjamos Lietuvos akademybės trajektorijos: humanitariniai ir gamtos mokslai. Aptariama Kauno modernizmo architektūra ir jos palikimas šiandien. Aptariama Vinco Čepinskio, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Karolio Reisono, Mykolo Römerio, Stasio Šalkauskio vaidmuo ir indėlis į pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimą. Aiškinamasi Kauno modernizmo architektūros, tautinio stiliaus sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojama Lietuvos universiteto Kaune įsteigimo (1922 m.) reikšmė Lietuvos mokslui.

Analizuojamos laisvos meninės raiškos galimybės sovietmečiu: tarp cenzūros ir savicenzūros, tarp Maskvos ir Vilniaus. Kultūros praktiškumas – vėlyvojo sovietmečio architektūra. Aptariamas sovietų Lietuvos teatro išskirtinumas. Aptariama Jono Jurašo, Juozo Miltinio, Algimanto ir Vytauto Nasvyčių kultūrinė veikla sovietinėje Lietuvoje. Aiškinamasi brutalizmo, cenzūros, Glavlito, ideologizacijos, mikrorajono, propagandos, sovietinio modernizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojamos pasaulinės akademinės ir grožinės literatūros trūkumo aplinkybės ir vertimų proveržis. Nagrinėjamas sovietmečio tiksliųjų mokslų įdirbis ir naujų galimybių radimasis. Aptariama nepriklausomos Lietuvos teatras ir jo pasiekimai. Aptariama Eimunto Nekrošiaus, Algio Petro Piskarsko, Virginijaus Šikšnio, Irenos Veisaitės reikšmė XX–XXI a. sandūros Lietuvos kultūroje ir moksle. Aiškinamasi atviros visuomenės, Atviros Lietuvos fondo (ALF), pliuralizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Analizuojami racionalūs pasaulio suvokimo ir aplinkos aprašymo bandymai. Nagrinėjamos ūkinės veiklos formos: tarp individualios ūkinės veiklos pradžios ir gigantomaniškų projektų. Analizuojama, kaip Mesopotamijos ir Egipto civilizacijos buvo prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos sąlygų. Išskiriama Aristotelio, Gajus Plinijaus Vyresniojo, Huangdi svarba, siekiant suprasti Senųjų civilizacijų individo santykį su gamta. Aiškinamasi akveduko, ikisokratikų, irigacijos, keturių elementų teorijos, kosmoso, Neolito revoliucijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai individo santykiui su gamta senovės Mesopotamijos ir Kinijos civilizacijose: Gilgamešo epas, Didžiosios kinų sienos statyba.

Įvertinama gamtinio mikropasaulio reikšmė socialiniams makroprocesams, analizuojama, kokią įtaką infekcinių ligų protrūkiai darė asmens gyvenimui ir jo trukmei. Aptariama ir įvertinama Kolumbinio apsikeitimo reikšmė Europai ir Naujajam pasauliui. Analizuojama skiepų išradimo reikšmė žmonijos raidai. Aptariama Edvardo Dženerio (Edward Jenner), Kristupo Kolumbo svarba, analizuojant infekcinių ligų istoriją ir Kolumbinio apsikeitimo reikšmę. Aiškinamasi autochtonų, infekcinių ligų, juodosios mirties, kolonializmo, Kolumbinio apsikeitimo, konkistadorų, Naujojo pasaulio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Siekiant atskleisti temą, nagrinėjami tokie reikšmingi įvykiai kaip juodoji mirtis (XIV a. vid.), Kristupo Kolumbo kelionė (1492 m.), Vasko da Gamos kelionė į Indiją (1498 m.), Senųjų Amerikos civilizacijų užkariavimas ir žlugimas (XVI a. pirmoji pusė), skiepų išradimas.

Įvertinamas prieštaringas energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenimui ir aplinkai: iškastinio kuro reikšmė modernėjančiai XIX–XX a. pirmosios pusės visuomenei. Aptariamas technologinių pasiekimų proveržis, gamtinių kliūčių įveikimas ir tikėjimas pažanga. Nagrinėjamas valstybių reguliuojamos aplinkos apsaugos sistemos radimasis. Aptariamas Henrio Deivido Toro (Henry David Thoreau), Džono Deivisono Rokfelerio, Džordžo Stivensono vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. Aiškinamasi akmens anglių, elektros energijos, garlaivio, geležinkelių tinklo, garo variklio, industrinės revoliucijos, nacionalinio parko, vidaus degimo variklio sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Kaip reprezentatyvūs pavyzdžiai temai atskleisti pateikiami tokie reikšmingi įvykiai kaip Sueco kanalo atidarymas, Jeloustouno nacionalinio parko įsteigimas JAV.

Analizuojamas pilietinis aktyvumas ekologiniais klausimais ir reakcija į ekologines naftos gavybos bei atominės energetikos katastrofas – gamtosauginiai judėjimai. Aptariama Birutės Galdikas, Reičel Karson (Rachel Carson) svarba ekologijos istorijoje. Aiškinamasi atominės energetikos, ekologinės katastrofos, gamtosauginio judėjimo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Siekiant atskleisti temą, aptariami tokie svarbūs įvykiai kaip „Žemės diena“ (1970 m.), Černobylio atominės elektrinės avarija (1986 m.).

Įvertinamas iškastinio kuro vaidmuo pasaulinei ekonomikai ir jo įtaka globaliai klimato kaitai. Analizuojami bandymai ir kylančios problemos, siekiant susitarti dėl globalios klimato kaitos sustabdymo. Aptariamas žaliosios ekonomikos ir gerovės augimo siekis bei ateities galimybės. Aptariama antropoceno, demografinio sprogimo, lobizmo, nulinės emisijos, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, globalios klimato kaitos, Kioto ir Paryžiaus protokolų sąvokų reikšmė siekiant suprasti analizuojamą temą. Aptariama Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (1992 m.) ir jos reikšmė.

Nagrinėjama LDK ūkio racionalizacija XVI a. ir jos įtaka kraštovaizdžiui. Aptariama epidemijų įtaka visuomenei bei jos demografiniams pokyčiams. Aptariama Žilibero de Lanua, Krišpino Kiršenšteino, Grigaliaus Valavičiaus veikla, siekiant suprasti LDK kraštovaizdį ir jo kaitą. Aiškinamasi gatvinio kaimo, miškų revizijos, sielių, valstybinio miško, valako, vytinės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.)

Analizuojama problemų Kuršių Nerijoje ištakos, jų identifikavimas ir sprendimas. Aiškinamasi naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka vietos gyvenvietėms ir miestams. Aptariamas rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis. Analizuojami pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams. Akcentuojamas Gotlybo Dovydo ir Georgo Dovydo Kuvertų vaidmuo, sprendžiant žmogaus veiklos pasekmes Kuršių Nerijoje. Aiškinamasi kurorto, masinio miškų kirtimo, Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto, siaurojo geležinkelio, Vilhelmo kanalo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai kaip Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (1862 m.), Druskininkų kurorto įkūrimas.

Nagrinėjama sovietinė modernizacija ir krašto militarizacija bei jų sukeltos ekologinės problemos. Identifikuojamas pirmųjų gamtosauginių judėjimų vaidmuo ekologijai ir jų politinė potekstė. Aiškinamasi ekohumanistinio klubo „Atgaja“, karinio poligono, kolūkinės gyvenvietės, melioracijos, nacionalinio parko, paminklosaugos klubų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami temai atskleisti svarbūs įvykiai: Aukštaitijos nacionalinio parko įkūrimas, paleista Ignalinos atominė elektrinė, ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“.

Aptariama Antikos karvedžių vaidmuo ir karo meno specifika. Nagrinėjamas karų ir užkariavimų palikimas: Romos imperijos pasienio įtvirtinimai („limes“), helenizmas. Aptariama karvedžių Aleksandro Makedoniečio, Julijaus Cezario, Hanibalo ir Leonido reikšmė, analizuojant karo istoriją Senovės pasaulyje. Aiškinamasi falangos, forto, helenizmo, hoplitų, legiono, Romos imperijos pasienio įtvirtinimų („limes“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai karo meno ir užkariavimų raidai senovės pasaulyje: Maratono mūšis (V a. pr. Kr.), Gaugamelų mūšis (IV a. pr. Kr.), Kanų mūšis (III a. pr. Kr.), Teutoburgo miško mūšis (I a.).

Analizuojamos dinastinės ambicijos ir jų ryšys su kilusiais tarpdinastiniais konfliktais. Nagrinėjami konfesiniai valdovų pasirinkimai – kariniai susidūrimai. Aptariama valstybė kaip politinis subjektas: tarp Vestfalijos ir Vienos. Aptariama Žanos d’Ark, Klemenso fon Meternicho, Armano Žano de Rišeljė reikšmė Ikimoderniųjų laikų karinių konfliktų ir šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimo bei raidos kontekste. Aiškinamasi dinastinio karo, konstitucinės monarchijos, religinių karų, Šimtamečio karo, Trisdešimties metų karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami šiuolaikinės tarptautinių santykių sistemos susikūrimui ir raidai reikšmingi įvykiai XVII–XIX a.: Vestfalijos taika (1648 m.), Vienos kongresas (1814–1815 m.).

Tyrinėjamas vilsoniškojo idealizmo ir realiosios politikos susikirtimas poversalinėje tarptautinių santykių sistemoje. Analizuojami totalinių karų pagrindiniai bruožai. Nagrinėjamas Europos pertvarkymas po Antrojo pasaulinio karo. Aptariama Vinstono Čerčilio, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Vudro Vilsono reikšmė, analizuojant XX a. pirmosios pusės totalinius karus ir diplomatinius santykius. Aiškinamasi anšliuso, Atlanto chartijos, genocido, Hindenburgo programos, karo pabėgėlių, lendlizo, manevrinio karo, masinio naikinimo ginklo, pozicinio karo, Tautų Sąjungos, totalinės mobilizacijos, totalinio karo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai pasaulinių karų ir tarptautinės tvarkos raidai XX a. pirmojoje pusėje: Verdeno mūšis (1916 m.), Versalio taikos sutartis (1919 m.), Miuncheno susitarimas (1938 m.), Molotovo–Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Normandijos operacija (1944 m.), Stalingrado mūšis (1942–1943 m.), Potsdamo konferencija (1945 m.).

Nagrinėjamos vertybės ir ideologijos Šaltojo karo avanscenoje. Analizuojami dviejų pasaulinių galių karai svetimose teritorijose. Aptariami dviejų pasaulinių galių technologiniai ir karo pramonės pasiekimai. Aptariama Leonido Brežnevo, Vinstono Čerčilio, Nikitos Chruščiovo, Džono Kenedžio, Ronaldo Reigano svarba, analizuojant Šaltojo karo konfliktus ir dvipolę tarptautinių santykių sistemą. Aiškinamasi branduolinio karo, Geležinės uždangos, ginklavimosi varžybų, kosminių lenktynių, lokalinio karo, Maršalo plano, NATO, Trumeno doktrinos, Varšuvos sutarties organizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami dvipolei tarptautinių santykių sistemai Šaltojo karo epochoje reikšmingi įvykiai XX a. antrojoje pusėje: Korėjos karas (1950–1953 m.), Berlyno sienos statyba (1961 m.), Karibų krizė (1962 m.), Vietnamo karas (1965–1973 m.), Afganistano karas (1979–1992 m.).

Analizuojama naujoji pasaulio tvarka: Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimas tarptautinėje sistemoje ir Kinijos iškilimas XXI a. Nagrinėjami teritoriniai bei etniniai konfliktai pokomunistinėje erdvėje. Aptariamas pasaulinis terorizmas ir tarptautinės bendruomenės kova su juo. Aptariama Džordžo Bušo (vyresniojo), Džocharo Dudajevo, Michailo Gorbačiovo, Sadamo Huseino, Boriso Jelcino, Helmuto Kolio, Si Dzinpingo, Vladimiro Putino, Volodimiro Zelenskio svarba, analizuojant XX a. pab. – XXI a. tarptautinius santykius. Aiškinamasi al Kaido (al-Qaeda), Belovežo susitarimo, etninio valymo, Islamo valstybės, posovietinės erdvės, religinio fundamentalizmo, separatistų, Srebrenicos žudynių, užšaldyto konflikto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami tarptautinės tvarkos transformacijai XX a. pabaigoje ir tarpvalstybinių santykių raidai XXI a. reikšmingi įvykiai: Vokietijos susivienijimas (1990 m.), Persijos įlankos karas, Bosnijos karas, Čečėnijos karai, Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV (2001 m.), Afganistano karas, Rusijos agresija ir karas su Ukraina (nuo 2014 m.).

Tyrinėjama Lietuvos valdovų politika ir jos pagoniškasis pragmatiškumas: tarp santuokų, sutarčių ir mūšio lauko. Analizuojamas Švedijos ir Rusijos faktoriaus iškilimas ir grėsmė. Nagrinėjamos XVIII a. ATR karybos ir diplomatijos nesėkmės ir valstybės padalijimai. Akcentuojama Algirdo, Augusto II, Stepono Batoro, Jono Karolio Chodkevičiaus, Gedimino, Kęstučio, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Zigmanto ir Jono Kazimiero Vazų, Vytauto Didžiojo reikšmė, nagrinėjant LDK karybą ir diplomatiją. Aiškinamasi bajorų pašauktinės kariuomenės, etmono, Livonijos, sidabrinės, Kryžiaus žygių, Tvano sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tarptautinės padėties, diplomatijos bei karybos raidai XIII–XVIII a.: Gedimino laiškai (XIV a.), Žalgirio mūšis (1410 m.), Melno taika (1422 m.), Livonijos karas (XVI a.), Kėdainių unija (1655 m.), Šiaurės karas (XVIII a. pr.), ATR padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.).

Analizuojama Paryžiaus taikos konferencija ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo problema. Nagrinėjamas Kauno–Varšuvos konfliktas dėl Vilniaus krašto ir Lietuvos tarptautinė orientacija į Sovietų Sąjungą ir Vokietiją. Tyrinėjama Klaipėdos krašto problema Lietuvos ir Vokietijos santykiuose. Aptariama Ernesto Galvanausko, Juozo Urbšio, Augustino Voldemaro svarba, analizuojant XX a. pirmosios pusės Lietuvos diplomatinius santykius. Aiškinamasi Ambasadorių konferencijos, neutraliteto, tarptautinio pripažinimo, ultimatumo, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, Želigovskio maišto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai Lietuvos tarptautinės padėties raidai XX a. pirmojoje pusėje: Tilžės Aktas, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920 m.), Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos (1923–1924 m.), Lenkijos ultimatumas dėl tarpvalstybinių santykių užmezgimo (1938 m.), Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos (1939 m.), Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.).

Nagrinėjami tarptautiniai ir politiniai abiejų karų kontekstai. Tyrinėjamas konfliktų pobūdis: priešininkai ir kariavimo taktika. Analizuojamos karinių konfliktų pasekmės ir reikšmė. Akcentuojama Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jono Žemaičio-Vytauto, Silvestro Žukausko reikšmė, analizuojant Nepriklausomybės ir Partizanų karus. Aiškinamasi bermontininkų, bolševikų, demarkacinės linijos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, mobilizacijos, NKVD, partizaninio karo, partizanų rėmėjo, savanorio, stribo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos nepriklausomybės (1918–1920 m.) ir Partizanų (1944–1953 m.) karų raidai: Lietuvos kariuomenės atkūrimas (1918 m. lapkričio 23 d.), Zarasų operacija, Radviliškio kautynės, Giedraičių-Širvintų mūšis, LLKS Tarybos Deklaracija (1949 m. vasario 16 d.).

Analizuojama sovietų okupacija, reokupacija ir valstybingumo naikinimas. Įvertinama valstybingumo iliuzijos ir nacių okupacinio režimo pobūdis. Nagrinėjama sovietinės aneksijos nepripažinimas ir Lietuvos laisvinimo byla Vakaruose. Nagrinėjamas Juozo Ambrazevičiaus ir Stasio Lozoraičio (vyresniojo) vaidmuo, bandant atkurti Lietuvos valstybingumą ir vykdant sovietinės aneksijos nepripažinimo politiką. Aiškinamasi „Amerikos balso“, aneksijos, antisovietinio Birželio sukilimo, generalinių tarėjų, kolaboravimo, Lietuvos laikinosios vyriausybės, Liaudies seimo, Liaudies vyriausybės, Lietuvos diplomatinės tarnybos, okupacijos, reokupacijos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojamas reikšmingas įvykis, Lietuvai prarandant valstybingumą XX a. pirmojoje pusėje: sovietinė Lietuvos okupacija (1940 m.).

Aptariami Šventieji raštai kaip tikėjimo šaltiniai: atsiradimas ir pranašų vaidmuo. Įvertinama Toros ir Korano reikšmė tikinčiojo gyvenime: etiniai imperatyvai ir jų įtaka. Įvertinama Mahometo ir Mozės reikšmė monoteistinių religijų istorijos kontekste. Aiškinamasi Korano, mečetės, menoros, monoteizmo, mulos, patriarcho, pranašo, rabino, Senojo Testamento, sinagogos, sunos, šabo, šariato, Toros sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjamas islamo religijos susikūrimui VII a. reikšmingas įvykis: Mahometo pasitraukimas iš Mekos į Mediną (hidžra) (622 m.).

Aptariami tikėjimo šaltiniai ir jų autoritetas: Šv. Raštas ir tradicija. Nagrinėjamas tikėjimo tiesų ir Bažnyčios doktrinos formavimasis. Analizuojamos bažnytinės reformos X–XIII a. ir jų įtaka katalikams. Akcentuojama Šv. Augustino, Grigaliaus I Didžiojo, Grigaliaus VII, Inocento III, Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo, Tomo Akviniečio reikšmė krikščionybės istorijoje. Aiškinamasi benediktinų, Biblijos, celibato, dekalogo, edikto, ekskomunikos, ekumeninio susirinkimo, erezijos, dogmos, Evangelijos, inkvizicijos, judaizmo, Kliuni reformos, konklavos, Nikėjos I sinodo, popiežiaus, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ankstyvajai krikščionybei ir viduramžių katalikybei: Milano ediktas (313 m.), Laterano IV susirinkimas (1215 m.).

Analizuojamos popiežiaus ir patriarcho ambicijos bei iškilusios katalikų ir ortodoksų (stačiatikių) skirtys. Nagrinėjama Katalikų Bažnyčios krizė, jos įveika ir protestantiškasis tikėjimo racionalizavimas. Aptariama Henriko VIII, Žano Kalvino, Mykolo I Kerularijaus, Leono IX, Martyno Liuterio, Ignaco Lojolos reikšmė analizuojant didžiuosius krikščionybės lūžius. Aiškinamasi indulgencijos, jėzuitų, katalikiškosios reformos, kontrreformacijos, patriarcho, pontifiko, predestinacijos, protestantizmo, reformacijos, stačiatikybės, tikėjimo šaltinių sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų krikščionybės raidai: Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma) (1054 m.), Martyno Liuterio tezių paskelbimas (1517 m.), Tridento susirinkimas (XVI a.).

Aptariamas XVIII a. apsišvietusio proto sukilimas prieš prietarus ir Bažnyčios galią. Analizuojamas mokslo ir religijos santykis XIX a.: tarp „Pradžios knygos“ ir „Rūšių atsiradimo“. Nagrinėjama ateizmo ir Bažnyčios kova XIX–XX a. Nagrinėjama Čarlzo Darvino, Frydricho Engelso, Jono Paulius II, Vladimiro Lenino, Maksimiljeno Robespjero svarba, analizuojant laisvamanybės, sekuliarizacijos ir ateizmo temas. Aiškinamasi ateizmo, evoliucionizmo, istorinio materializmo, laisvamanybės, natūraliosios atrankos, sekuliarizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami religijos ir mokslo santykiui bei katalikybės raidai XIX–XX a. reikšmingi įvykiai ir tekstai: Čarlzo Darvino knygos „Rūšių atsiradimas“ išleidimas (XIX a.) ir Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.).

Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. Aptariama Jano Dlugošo, Petro Dusburgiečio, Simono Grunau ir Erazmo Stelos darbų svarba, nagrinėjant Baltų religiją ir mitologiją. Aiškinamasi politeizmo, panteizmo, romuvos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojamas krikšto priėmimo problematiškumas: naujas Dievas, svetimi ritualai, kitoks gyvenimo būdas. Aiškinamasi krikščioniškų institucijų plėtra ir problemos: lenkiškumas, parapijų kūrimas, privilegijos. Nagrinėjamas individo santykis su krikščionybe: tarp valdovų ir diduomenės fundacijų ir valstietiškojo sinkretizmo. Aptariama Gedimino, Jogailos, šv. Kazimiero, Mindaugo ir Vytauto Didžiojo reikšmė Lietuvos valstybės krikščionėjimo kontekste. Aiškinamasi beneficijos, christianizacijos, fundacijos, katedros, konversijos, pranciškonų, sinkretizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimui viduramžiais reikšmingi įvykiai: Šv. Brunono misija (1009 m.), Mindaugo krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Žemaitijos krikštas (1417 m.).

Nagrinėjamas oficialus ir (ar) valstybės požiūris į religines grupes: stačiatikius, etnokonfesines LDK mažumas. Analizuojamos krikščionybės skilimo ir krikščioniškų konfesijų suartėjimo problemos: protestantizmas ir unitai. Lyginami gyvenimo būdo ir kasdienybės skirtumai tarp įvairių konfesijų. Akcentuojama Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Abraomo Kulviečio, Juozapato Kuncevičiaus, Martyno Mažvydo, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, Izaoko Trakiečio svarba, nagrinėjant LDK konfesinį pliuralizmą XVI–XVIII a. Aiškinamasi islamo, judaizmo, karaizmo, kenesos, mečetės, protestantizmo, sentikybės, sinagogos, stačiatikybės, unitų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami tokie LDK konfesinį pliuralizmą reprezentuojantys reikšmingi įvykiai kaip Varšuvos konfederacijos aktas (XVI a.), Brastos bažnytinė unija (1596 m.).

Analizuojama caro valdžios kova su katalikybe kaip naujos tapatybės kūrimo priemone. Aiškinamasi Lietuvos žydų padėtis: tarp religingumo ir pasaulietiškumo. Įvertinamas lietuviškosios inteligentijos santykis su religija. Aptariami Jono Šliūpo, Juozo Tumo-Vaižganto, Motiejaus Valančiaus pavyzdžiai, nagrinėjant religijos reikšmę tapatybės formavimuisi. Aiškinamasi emancipacijos, ješivos, klerikalizmo, laisvamanybės, rusų pradų atkūrimo politikos, sionizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami tokie svarbūs analizuojamos temos įvykiai kaip represijos prieš vyrų vienuolynus (1832 m.), Kražių skerdynės (1893 m.), Žydų mokslinių tyrimų instituto (YIVO) įkūrimas Vilniuje.

Nagrinėjami sovietinės prievartinės ateizacijos bruožai. Aptariamas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ vaidmuo ir tikinčiųjų teisių gynimas. Išskiriamas Teofiliaus Matulionio, Nijolės Sadūnaitės, Sigito Tamkevičiaus vaidmuo pasipriešinimo sovietinei ateizacijai kontekste. Aiškinamasi ateizmo, mokslinio komunizmo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai: Ateizmo muziejaus atidarymas Šv. Kazimiero bažnyčioje, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia (1972 m.).

Analizuojama prigimties reikšmė ir individo vieta socialinėje piramidėje. Nagrinėjama pasaulio stebuklų statyba: vergovė kaip senųjų civilizacijų ekonomikos pagrindas. Aptariami laisvųjų gyvenimo skirtumai: tarp aristokratijos, patricijų ir laisvųjų žemdirbių. Aptariama Aristotelio, Tiberijaus ir Gajaus Grakcho svarba, analizuojant Senųjų civilizacijų socialinę-ekonominę struktūrą. Aiškinamasi aristokratijos, Hamurapio teisyno, helotų, irigacinės sistemos, kolonų, laisvųjų žemdirbių, latifundijos, patricijų, plebėjų, polio, vergų, vilos („villa rustica“) sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojama viduramžių trifunkcinė visuomenės schema ir jos grupių pareigos. Įvertinamas miesto ir miestiečių vaidmuo ikimoderniojoje ekonomikoje. Aptariama ikimoderniųjų laikų socialinės struktūros ir jos grupių santykių kritika. Analizuojamas Adalbero Laoniečio (Adalbéron de Laon), Tomo Miuncerio vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. Aiškinamasi alodo, baudžiavos, beneficijos, cecho, feodo, miesto savivaldos, natūrinio ūkio, vasaliteto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjama industrinė revoliucija ir naujųjų technologijų vaidmuo ekonomikoje. Aiškinamasi socialinės struktūros kaita ir valstybės reakcija į kylančias problemas. Aptariamas naujų socialinių judėjimų formavimasis ir jų aplinkybės. Aptariama Henrio Fordo, Rozos Liuksemburg, Karlo Markso, Emelinos Penkherst (Emmeline Pankhurst), Adamo Smito reikšmė XIX a. visuomenės pokyčių kontekste. Aiškinamasi Bismarko socialinių reformų, buržuazijos, emancipacijos, feminizmo, konvejerinės gamybos, laisvosios rinkos, profesinės sąjungos, proletariato, socialinio draudimo, sufražizmo, viduriniosios klasės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami temos atskleidimui reikšmingi įvykiai: garo mašinos išradimas (XVIII a.), vergovės panaikinimas JAV (1865 m.), rinkimų teisės suteikimas moterims (Naujoji Zelandija 1893 m., Suomija 1906 m.).

Analizuojami vidiniai prieštaravimai: tarp kilnių deklaracijų ir radikalių diskriminacijos formų. Aptariama komunistinio pasaulio tikrovė: žmogaus laisvių fasadai ir disidentinė realybė. Nagrinėjamos žmogaus teisės kaip Vakarų pasaulio liberaliosios demokratijos vertybiniai pamatai. Aptariama Liudmilos Aleksejevos, Vaclavo Havelo, Jono Pauliaus II, Martino Liuterio Kingo, Andrejus Sacharovo reikšmė, kovojant už žmogaus teises. Nagrinėjama apartheido, demokratizacijos, disidentizmo, Helsinkio baigiamojo akto, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, segregacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami moderniajai visuomenei ir žmogaus teisių raidai XX a. reikšmingi įvykiai: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.), Prahos pavasaris (1968 m.), homoseksualumo kaip ligos išbraukimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos ligų sąrašo.

Analizuojamos demokratinių Vakarų valstybių pasirinkimo dilemos: tarp ekonominio neoliberalizmo ir gerovės valstybės. Įvertinamas totalitarinės ekonomikos represiškumas ir santykis su privačia nuosavybe. Aptariama Ulofo Palmės (Olof Palme), Deng Siaopino, Margaret Tečer, Šv. Motinos Teresės reikšmė laisvosios rinkos, etatizmo ir totalitarinės ekonomikos temų kontekste. Aiškinamasi „Didžiojo šuolio“, etatizmo, gerovės valstybės, laisvosios rinkos, neoliberalizmo, privačios nuosavybės, progresinių mokesčių, socialinio teisingumo, totalitarinės ir planinės ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojami asimetriniai socialiniai santykiai ir jų įtvirtinimas: tarp privilegijuotos bajorijos, silpnų miestų ir „tylinčios daugumos“. Nagrinėjama Valakų reforma: baudžiavos įtvirtinimas, ūkio našumo augimas ir javų eksportas. Aptariama socialinės tvarkos kritika ir lokalūs poslinkiai: tarp fiziokratų idėjų ir Paulavos respublikos. Aptariamas Bonos Sforcos, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Onos Kotrynos Sanguškaitės-Radvilienės, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo vaidmuo LDK socialinės-ekonominės istorijos kontekste. Aiškinamasi agrarinės visuomenės, baudžiauninko, cecho, dešimtinės, feodo, inventoriaus, lažo, luomų, Magdeburgo privilegijos, natūrinio ūkio, palivarko, stambiosios žemėvaldos, trilaukės sėjomainos (trilaukio), valako, veldamų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami tokie LDK socialinei-ekonominei sąrangai ir jos kaitai buvę reikšmingi įvykiai kaip Jogailos privilegija (1387 m.), Kazimiero privilegija (1447 m.), Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), Valakų reforma (1557 m.).

Analizuojama Lietuvos kaimo kaita: nuo baudžiauninko iki ūkininko. Nagrinėjama kooperatinė pramonė ir Lietuvos ekonominė pažanga. Aptariamas Lietuvos visuotinio švietimo kelias nuo „vargo mokyklų“ link gimnazijų tinklo. Aptariamas Mykolo Krupavičiaus ir Juozo Tūbelio vaidmuo pertvarkant žemėvaldos santykius ir modernizuojant ūkį pirmojoje Lietuvos Respublikoje. Aiškinamasi bežemio, blaivybės ir švietimo draugijų, kooperacijos, laikinųjų prievolininkų, lituanizacijos, mažažemio, naujakurio, Stolypino reformos, pradinės mokyklos, viensėdžio sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos visuomenės socialinei-ekonominei transformacijai ir modernėjimui XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje: baudžiavos panaikinimas Lietuvoje (1861 m.), spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas (1904 m.), Žemės reformos įstatymo priėmimas (1922 m.), privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įvedimas.

Nagrinėjami struktūriniai migracijų panašumai ir istoriniai skirtumai. Analizuojama Lietuvos gyventojų kaip Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasirinkimai ir padėtis. Vertinami Pasaulio Lietuvos kultūriniai pasiekimai. Aptariami Marijos Gimbutienės, Algirdo Julius Greimo, Vytauto Kavolio, Jono Šliūpo pasiekimai ir vaidmuo Lietuvos diasporos istorijos kontekste. Nagrinėjama diasporos, dipukų, išeivijos, litvakų, Pasaulio lietuvių bendruomenės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Įvertinama „Lietuvių chartos“ (1949 m.) priėmimo svarba pasaulio lietuvių bendruomenei.

Nagrinėjamas Holokaustas okupuotoje Lietuvoje: kolaboravimas, prisitaikymas, gelbėjimas. Analizuojamas Lietuvos visuomenės sovietizavimas: masiniai trėmimai, kolektyvizacija ir jų ilgalaikės pasekmės. Analizuojami nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimai šiandieninėje Lietuvoje. Aptariamos Dalios Grinkevičiūtės, Abraomo Suckeverio, Onos Šimaitės patirtys Lietuvos visuomenės sovietinio ir nacistinio naikinimo kontekste. Aiškinamasi sovietinių gyventojų deportacijų, genocido, geto, GULAG, Holokausto, kolaboravimo, kolektyvizacijos, koncentracijos stovyklos, nacionalizacijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami ir analizuojami svarbūs okupuotos Lietuvos įvykiai: pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai (1941 m. birželio 14–17 d.), Vilniaus geto likvidavimas (1943 m. rugsėjo 23 d.), masinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje.

Nagrinėjamas 1990-ųjų virsmas ir naujos galimybės: „prichvatizacija“, privatizacija, rinkos ekonomika. Identifikuojamas „homo sovieticus“ palikimas ir nagrinėjamas pilietinės visuomenės kūrimasis. Aiškinamasi „blato“, deficito, „homo sovieticus“, laukinio kapitalizmo, liustracijos, nomenklatūros, perestroikos, „prichvatizacijos“, privatizacijos, posovietinės visuomenės, rinkos ekonomikos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariamas lito įvedimas kaip reikšmingas įvykis Lietuvoje (1993 m.).