2012 m. XXII Lietuvos mokinių istorijos olimpiados programa

Programa

XIII-XV a. Vėlyvųjų viduramžių kultūra.

Krikščionybės kelias į Lietuvą.Christianizacijos proceso ypatumai. Lenkijos vaidmuo europeizuojantis Lietuvai. Bažnytinės organizacijos ir tikinčiųjų bendruomenės: vyskupijos, parapijos, brolijos. Vienuolijos Lietuvoje. Rašto ir oficialiosios literatūros plitimas. Raštų kalba. Etninių ir kalbinių procesų dinamika. Lietuvos Metrika. Lietuvos metraščiai. Ideologinis valstybės erdvės įprasminimas. Rašytinės teisės aktai. Stačiatikių ir katalikų teisių suvienodėjimas. Pilietybės tapatinimas su tautybe. Religiniai ir tautiniai santykiai. Lietuvių edukacija užsienio universitetuose. Miestiečių kultūriniai ir profesiniai ryšiai. Amatininkų rengimas ir namų mokymas. Mokyklų atsiradimas. Žinių ir mokymo lygis. Menas ir architektūra XIII a. Lietuvoje. Gotika pagoniškųjų Gediminaičių ir Vytauto Didžiojo epochoje (1295-1430). Gotika krikščioniškųjų Gediminaičių epochoje (1430-1569). LDK stačiatikių kultūra. Bažnytinės unijos idėja ir jos sklaida. Nekrikščioniškos bendruomenės LDK visuomenėje: žydai, totoriai, karaimai.

XVI-XVII a. Renesanso ir Baroko, Reformacijos ir Kontrreformacijos epocha.

Renesanso kultūros plitimas. Valdovo dvaras Vilniuje kaip Renesanso kultūros centras. Architektūra ir dailė. P. Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. Humanistinė literatūra. XVI a. lietuvių kilmės teorijos, jų kultūrinė ir pilietinė reikšmė. Lietuvos Statutai. Tautinės valstybės idėja. Lietuvių kalbos padėtis visuomeniniame gyvenime ir raštijoje: monarcho dvare, didikų dvaruose, bajorijos dvaruose, valstiečių sodybose, miesto bendruomenėje. Lietuvio ir Lietuvos sąvokos XVI-XVII a. lietuviškuose raštuose. Polonizacija kaip kultūrinis procesas. Tautinė ir kultūrinė savimonė XIII-XVI a. remiantis istoriniais bei dokumentiniais tekstais. Tautybės ir pilietybės sampratos LDK XVI a. Poleminiai ir panegiriniai A. Goštauto aplinkos raštai. A. Volano socialinės pažiūros. Mykolas Lietuvis. Lietuvių kalba reformaciniame judėjime. Spausdinto šv. Rašto kelias į Lietuvą. J. Bretkūnas. B. Chylinskis. Kalvinizmas, liuteronizmas, arijonizmas LDK reformacijoje. Ryškiausios Reformacijos asmenybės: A. Kulvietis, S. Rapolionis, M. Mažvydas, M. Radvila Juodasis. 1596 m. Bresto bažnytinė unija. Knyga LDK XVI-XVII a. Katalikų, stačiatikių, reformatų spaustuvės. Parapinės mokyklos ir kolegijos LDK. Jėzuitų akademija kaip mokslo ir kultūros centras. Didikų dvarų kultūrinis vaidmuo. Naujovių sklidimo keliai ir būdai. Popiežiškoji seminarija Vilniuje. Pedagoginė mintis. Adomas Rasijus. Tautinės mokyklos idėjos užuomazgos XVI-XVII a. Tėvynės sampratos raida XVI-XX a.: unijinės, federacinės, savarankiškos Lietuvos kultūros ir valstybės kūrimo programos. Istorijos rašymas LDK. A. Rotundas. M. Strijkovskis. A. Vijūkas-Kojelavičius. Kontrreformacija ir katalikų reforma. Laisvamanybė XVI-XVII a. K. Bekešas. K. Liščinskis. Dvasinė visuomenės globa. M. Daukša. M. Giedraitis. K. Sirvydas. VU studentų kasdienis gyvenimas. Lietuvos valdovai ir reformacija. Baroko epochos menas. Baroko keliai į Lietuvą. Vazų epocha ir jėzuitų stilius (1587-1668). Architektūra. Vilniaus vėlyvojo baroko mokykla. Barokas Piastų ir Vetinų Respublikoje (1669-1763). Tapyba bažnyčiose. Portretai. Proginė literatūra. Muzika ir teatras. Mecenatai ir klientai naujųjų laikų kultūroje. Liaudies kultūros bruožai.

XVIII a. Apšvietos kultūra Respublikos saulėlydyje.

Edukacinės lietuvių kelionės į Europą XIV-XVIII a.Miestiečių profesiniai ir kultūriniai ryšiai. Pijorų ordino kultūrinė veikla. Edukacinė komisija. Fiziokratų idėjų sklaida. Klasicizmo menas. P. Smuglevičius. L. Stuoka Gucevičius. Kultūrinių orientacijų takoskyra. Žmogus pasaulyje šviečiamojo laikotarpio Lietuvos struktūros, istorijos bei moksliniuose tekstuose. K. Donelaitis, K. Lukauskas ir kt. Liaudies kultūra XVII-XVIII a. Liaudies papročių, tautosakos kultūrinė reikšmė. Liaudies tikėjimas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros vertybės ir jų klajonės iki XX a.

Šaltiniai ir literatūra

Į literatūros sąrašą dėl objektyvių priežasčių neįtrauktos pozicijos, kurias savarankiškai gali pasitelkti kiekvienas olimpiados dalyvis: mokykliniai istorijos, literatūros, muzikos ir dailės vadovėliai, akademinės Lietuvos istorijos sintezės, kiti moksliniai veikalai, interneto resursai, enciklopediniai leidiniai.

1. Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai: [straipsnių rinkinys], Vilnius, 2011.
2. Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija, t.1,2. Vilnius, 1987.
3. Ališauskas V. Sakymas ir rašymas :kultūros modelių tvermė ir kaita Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2009.
4. Bagdzevičius R. ir kt., Lietuva, 1009–2009, Vilnius: Elektroninės leidybos namai, CD, 2009.
5. Butkuvienė A. Lietuvos kultūros istorijos metmenys. Mokomoji knyga, Kaunas, 2000.
6. Čepienė I. Lietuvių etninės kultūros istorija, Kaunas, 1995.
7. Drėma V. Pranciškus Smuglevičius, Vilnius, 1973.
8. Genzelis B. Lietuvos kultūros istorijos metmenys, Kaunas, 2001.
9. Gudavičius E. Lietuvos europėjimo keliais, Vilnius, 2002.
10. Įdomioji Lietuvos istorija. Meno istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų: Lietuvos istorijos vadovėlis, sud. ir red. Jovaiša E. ir Janonienė R., Vilnius: Elektroninės leidybos namai, CD, 2005.
11. Istoriniai tekstai ir vietos kultūra, Šiauliai-Ryga, 2004.
12. Jablonskis K., Lietuvių kultūra ir jos veikėjai, Vilnius, 1973.
13. Jovaišas A. Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas, Vilnius, 1989.
14. Jovaišas A. Martynas Mažvydas, Kaunas, 1996.
15. Jučas M. Lietuvos metraščiai, Vilnius, 1968.
16. Jučas M. Lietuvos parapijos XV-XVIII a., Vilnius, 2007.
17. Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos kultūros istorijos bruožai. feodalizmo epocha. Iki XVIII a., Vilnius, 1981.
18. Jurginis J. Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje, Vilnius, 1976.
19. Kiaupienė J., Petrauskas R., Lietuvos istorija, t. IV, Vilnius, 2009.
20. Krikščionybės Lietuvoje istorija, sud. V. Ališauskas, Vilnius, 2006.
21. Kultūrų sankirtos. Skiriama I. Lukšaitės 60-mečiui, Vilnius, 2000.
22. Kuolys D. Asmuo, tauta, valstybė LDK istorinėje literatūroje. Renesansas. Barokas, Vilnius, 1992.
23. Kuolys D. Res Lituana Kunigaikštystės bendrija, Vilnius, 2009.
24. Laumenskaitė E. Ekonominė mintis ir jos kūrėjai Lietuvoje (XVI-XVII a.), Vilnius, 1995.
25. Lietuvos ateizmo istorijos chrestomatija, Vilnius, 1988.
26. Lietuvos dailės istorija, Vilnius, 2002.
27. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius, 2001.
28. Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIII-XVII a. Istorijos šaltinių antologija, Vilnius, 1994.
29. Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, Vilnius, 1983.
30. Lietuvos pedagoginės minties raida XVI-XVII a. kultūros veikėjų raštuose, Kaunas, 1991.
31. Lietuvos pilys, Vilnius, 1971.
32. Lukšaitė I. Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a., Vilnius, 1970.
33. Lukšaitė I., Reformacija LDK ir Mažojoje Lietuvoje, Vilnius, 1999.
34. Maknys V. Lietuvių teatro raidos bruožai, Vilnius, 1972 – 1979. D. 1, 2.
35. Narbutas S. Tradicija ir originalumas Jono Radvano „Radviliadoje“, Vilnius, 1998.
36. Nuo gotikos iki romantizmo: senoji Lietuvos dailė / sud. Irena Vaišvilaitė, Vilnius, 1992.
37. Ochmanskis J. Senoji Lietuva, Vilnius, 1996.
38. Protestantizmas Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius, 1994.
39. Stanislovas Rapolionis, sud. Ulčinaitė E., Tumelis J., Vilnius, 1986.
40. Šešioliktojo amžiaus raštija, Vilnius, 2000.
41. Trilupaitienė J., Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje, Vilnius, 1995.
42. Vaišvilaitė I. Baroko pradžia Lietuvoje, Vilnius, 1995.
43. Vaivada V. Katalikų bažnyčia ir Reformacija Žemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruožai, Klaipėda, 2004.
44. Vijūkas-Kojelavičius A. Lietuvos istorija, Vilnius, 1989.
45. Vilniaus universiteto istorija 1579 – 1994, Vilnius, 1994.
46. Vladimirovas L. Knygos istorija, Vilnius, 1979.
47. Volanas A. Rinktiniai raštai, sud. M. Ročka, I. Lukšaitė, Vilnius, 1996.
48. Zaborskaitė V. Prie Lietuvos teatro ištakų. XVI-XVIII a. mokyklinis teatras, Vilnius, 1981.
49. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. T. III, Vilnius, 1988.

Programą rengė:

doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, LEU Istorijos fakulteto prodekanė; doc. dr. Deimantas Karvelis, LEU Istorijos fakulteto prodekanas; Andrius Porutis, LEU Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro lektorius ir mokytojas ekspertas; dr. Mindaugas Tamošaitis, LEU Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros lektorius ir mokytojas ekspertas; Martynas Maniušis, LEU Lietuvos istorijos katedros kabineto vedėjas ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos istorijos mokytojas.

Pastabas teikė:

LIMA Vilniaus ir Kauno skyriai; Rimantas Jokimaitis, LR ŠMM vyr. specialistas; Danguolė Juščienė, Jurbarko Naujamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytoja; Vaida Pituškienė, Marijampolės Sūduvos gimnazijos istorijos mokytoja; Laima Deveikienė, Šiuolaikinės mokyklos centro vidurinio ugdymo ir metodinio darbo koordinatorė; Juozas Brazauskas, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytojas ekspertas; Skaidrina Laurinavičienė, Molėtų gimnazijos istorijos mokytoja; Erika Marinskaitė, Nidos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja.

2011 11 30