Senovės prūsų kalba išnyko XVIII amžiuje. Vieno prūsiško katekizmo egzemplioriaus tituliniame lape yra įrašyta pastaba, kad 1677 m. Kuršių Neringoje mirė paskutinis senukas, mokėjęs prūsų kalbą.
Ši kalba savo gramatine struktūra ir žodynu yra labai artima lietuvių kalbai. Už prūsų kalbą artimesnė lietuvių kalbai tėra tik latvių kalba. šios trys kalbos ir sudaro vadinamąją baltų kalbų grupę. Kazimiero Būgos nuomone, ne vėliau kaip IV-III amžiuje prieš mūsų erą baltų prokalbė suskilo į prūsų ir latvių kalbas, o pastaroji po kokio tūkstantmečio išsiskyrė į savarankiškas lietuvių ir latvių kalbas.
Iš prūsų kalbos paminklų išliko trys mažučiai iš vokiečių kalbos versti katekizmai ir du rankraštiniai žodynėliai, kurių viename yra 100, antrame – 802 žodžiai. Paskutinis katekizmas išleistas 1561 m. Jį vertė vokietis pastorius, prūsų baudžiauninko padedamas. Taip pat įvairiuose dokumentuose randame nemaža prūsiškų asmenvardžių bei vietovardžių.
Kai kurie prūsų kalbos žodžiai visiškai atitinka ta reikšme vartojamus lietuvių kalbos žodžius, pavyzdžiui:
pr. ANTIS – liet. ANTIS,
pr. ANGLIS – liet. ANGLIS,
pr. BUTTAN – liet. BUTAS,
pr. ARTOYS – liet. ARTOJAS,
pr. DANTIS – liet. DANTIS,
pr. GERVĖ – liet. GERVĖ,
pr. GILE – liet. GILĖ,
pr. KURPE – liet. KURPĖ ir kt.
Tačiau pasitaiko nemaža ir visiškai svetimų lietuvių kalbai žodžių, pavyzdžiui:
pr. AGLO – liet. LIETUS,
pr. KELAN – liet. RATAS,
pr. KERMENS – liet. KŪNAS,
pr. GEITS – liet. DUONA,
pr. DADAN – liet. PIENAS,
pr. PINTIS – liet. KELIAS,
pr. SASINS – liet. KIšKIS (iš šio prūsų kalbos žodžio kilo ir lietuvių upėvardis SASNA bei miestelio vardas SASNAVA) ir t. t.
Iš prūsų kalbos veikiausiai mes pasiskolinome žodį SAVAITĖ – pr. SAWAYTE; prūsiškos kilmės gali būti ir liet. MALŪNAS.
Prūsų kalboje randame ir nemaža kalbininkams įdomių gramatinių formų, kurių kitos baltų kalbos visai nepažįsta. Pavyzdžiui, prūsų kalboje buvusios trejopos veiksmažodžio bendraties galūnės ir visas šias galūnes galėjęs turėti tas pats veiksmažodis (liet. „duoti“ prūsiškai galima versti DAT, DATWEI ir DATON).
Prūsų kalbos išnykimo priežastis – vokiečių ekspansija į rytus.
Sabaliauskas A. Apie senovės prūsų kalbą// Mokslas ir gyvenimas.– 1963.– Nr. 6.– P. 35-36.
