1999 m. istorijos programa

Istorijos paskirtis – padėti moksleiviams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istoriškai sąlygotas žmonijos ilgaamžės raidos rezultatas. Mokantis istorijos nuosekliai susipažįstama su svarbiausiomis istorinėmis epochomis, istorinės raidos mechanizmu, tautos ir žmogaus vaidmeniu istorijoje, perprantama istorijos sąvokų reikšmė, išmokstama savarankiškai apmąstyti ir vertinti istorinę patirtį. Istorijos pažinimas, istorinės informacijos analizės įgūdžiai, įgyti šio dalyko pamokose, padeda suvokti pasaulio ir savo krašto problemas, jas dalykiškai analizuoti ir vertinti. Dalyko turinys, mokymo metodai, mokytojo ir moksleivių santykiai pamokų metu formuoja moksleivio vertybių sistemą, grindžiamą demokratijos, humanizmo, tolerancijos, solidarumo, bendradarbiavimo idealais. Ugdoma asmenybė, siekianti ir galinti gyventi demokratinėje visuomenėje.

Istorijos pažinimas yra viena svarbiausių prielaidų tokioms vertybėms:

• pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir pagarba joms, pasirengimas bendradarbiauti;
• pagarba žmogaus teisėms, tolerancija;
• socialinio teisingumo siekis;
• šališkumo, prietarų ir stereotipų identifikavimas ir vengimas;
• kritinis ir kūrybinis mąstymas.

Šios ir kitos vertybės yra vienas svarbiausių istorijos dalyko turinio atrankos kriterijų bei mokymosi (studijų) objektų. Į jas kreipiamas dėmesys nustatant galutinius istorijos mokymo tikslus.

Istorijos pamokos turi padėti moksleiviams:

• pažinti ir suprasti pasaulio ir Lietuvos gyvenimą praeityje;
• susiformuoti istorinio proceso chronologinės sekos vaizdą, grindžiamą epochinės reikšmės įvykių žinojimu;
• išsiugdyti gebėjimą skirti faktus ir nuomones apie juos, pastebėti klaidas ir šališkumus;
• išsiugdyti supratimą, kad dabartis yra istoriškai sąlygota;
• išsiugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą vertinti nuomones ir versijas, formuoti savo požiūrį ir nuomonę;
• suprasti, kad istorinis pasakojimas yra tik hipotetinis praeities priartinimas, priklausąs ir nuo šaltinių, ir nuo tyrėjų metodologijos;
• išmokti rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją, kritiškai vertinti ją atsižvelgiant į istorinio laikotarpio sąlygas, daryti pagrįstas išvadas;
• kurtis pasaulėžiūrą, grindžiamą humanizmo, demokratijos ir kultūrinėmis tautos vertybėmis;
• ugdytis domėjimąsi savo tautos ir pasaulio patirtimi, pagarbą kultūriniam praeities kartų palikimui;
• suvokti savo tautinį, kultūrinį identitetą, išsiugdyti tautinę, kultūrinę ir pilietinę savimonę.

Siekiama, kad moksleiviai pažintų ir suvoktų:

• svarbiausius Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinės raidos faktus bei reiškinius, jų sąsajas ir prasmę;
• istorijos raidą lemiančius veiksnius, jų tarpusavio sąveiką;
• esminius pagrindinių istorinių epochų bruožus;
• politinių, teisinių, socialinių, ūkinių ir kultūrinių struktūrų istorinę kaitą ir tarpusavio sąsajas;
• asmens, visuomenės socialinių grupių ir tautos vaidmenį istorijoje;
• Lietuvos ir lietuvių tautos istorinio likimo savitumą;
• istorinį šiuolaikinės demokratijos ir dabartinės žmogaus sąmonės formavimosi kelią;
• pagrindinius istoriko darbo principus.

Plėtojami moksleivių gebėjimai:

• analizuoti istorinius faktus ir problemas atsižvelgiant į laikotarpio ir vietos sąlygas;
• jungti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius;
• suprasti galimybę skirtingai interpretuoti tuos pačius istorinius faktus, įvairius argumentus ir gebėti juos lyginti bei vertinti;
• identifikuoti praeities visuomenės gyvenimo problemas, įžvelgti svarbiausias šiuolaikinės visuomenės problemas;
• argumentuotai žodžiu ir raštu dėstyti savo nuomonę, tiksliai vartoti sąvokas;
• savarankiškai nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinę medžiagą bei šaltinius.

Mokykla siekia ugdyti mokinių supratimą apie visuomenę, kurioje jie gyvena. Nagrinėdami istoriją, galime įžvelgti įvairius žmonijos veiklos akstinus, veiklos kaitą, pasekmes ir vertinti juos asmens bei visuomenės požiūriu.

Pirmiausia ugdytinas istorinis mąstymas. Tai reiškia, kad mokoma kritiškai, atsižvelgiant į daugybę veiksnių, istorinį kontekstą, vertinti faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas, skirti faktus ir nuomones. Istorijos mokymas(is) turi skatinti supratimą, ką reiškia gyventi vienu ar kitu metu, ką reiškia spręsti problemą būtent tuo laikotarpiu. Mokinių gebėjimai įsijausti į nagrinėjamą laikotarpį ne mažiau svarbūs nei istorijos rekonstrukcijos bandymai.

Mokiniai turi suvokti, kad šiandienos požiūris, teorijos, nuostatos ir išvados gali pasikeisti atradus naujus faktus ir sukūrus naujas įvykių versijas.

Mokydamiesi istorijos mokiniai turi visą laiką matyti jos vietą dabarties pasaulio pažinime, jos teikiamą naudą. Viena vertus, istorijos dalykas privalo rodyti žmogų supančių reiškinių bei praeities reliktų kilmę. Antra vertus, pažinimas reikalingas pažinti sau pačiam, savo vietai pasaulyje ir laike, nustatyti savo vertybiniams interesams.

Didaktinį istorijos turinį, reikšmingą mokiniui, konstruoja ne tik vadovėlių, mokymo priemonių autoriai bei mokytojai, bet ir artimiausi istorijos paminklai, muziejų ekspozicijos. Mokiniui didaktiškas yra pats istorinis šaltinis - jo turinys, forma, medžiaga, kalba. Galimybė „prisiliesti" prie paminklo, įvertinti jo savitumą, skirtingumą nuo šiuolaikinių analogų daug reiškia mokiniui. Atsiranda istorinio laiko gelmės, įvairiarūšiškumo bei pasaulio kaitos kelyje į dabartį pojūtis.

Istorijos šaltiniai turi būti rūpestingai vertinami autentiškumo ir tikroviškumo prasme. Tai leidžia tapti atspariems prietarams, šališkumui, ugdytis kritinį požiūrį. Taip pat privalu kiek įdėmiau pažvelgti į istoriko darbo specifiką, t. y. suvokti, kaip istorijos šaltiniai „konstruoja" istorijos problemas, kaip šių formulavimas ir sprendimai priklauso nuo pasirinktos metodologijos.

Istorijos pažinimas – aktyvus procesas, kuriam reikia intelektualių įgūdžių. Šaltinių vertinimas, įvykių, reiškinių ir procesų aiškinimas, problemų tyrimas, savos nuomonės, pagrįstos įrodymu, kūrimas skatina nepriklausomą ir sisteminį mąstymą. XI-XII klasėse tai turi tapti svarbia ir neatskiriama mokymo dalimi. Rekomenduojama mokiniams skirti savarankiškus darbus analizuojant istorines problemas.

Istoriniai faktai, reiškiniai bei procesai atskleidžiami įvairiais požiūriais: socialiniu, ekonominiu, politiniu, kultūriniu ir paprasčiausios žmogaus buities, gyvenimo būdo požiūriu. Tam gali būti naudojami įvairūs metodai, ypač veiklinamieji, ugdantys mąstymą, nuostatas ir įgūdžius, neužmirštant lyginti ir vertinti įvairias to paties fakto ar reiškinio interpretacijas.

Gyvenime nėra aiškių ribų tarp gimtojo krašto, nacionalinės, Europos ir pasaulio istorijos. Visos šios bendros istorijos dalys yra tarpusavyje susijusios ir daro įtaką viena kitai. Istorijos dalyko struktūra mokykloje suteikia nemaža iniciatyvos bei kūrybos laisvės. Mokytojas savo nuožiūra gali jungti Lietuvos ir visuotinę istoriją į vieningą visumą, gali Lietuvos ir pasaulio istorijos mokyti atskirai, nepažeisdamas chronologijos ir sinchroniškumo. Pasaulinius, europinius įvykius, reiškinius, procesus, turėjusius didesnį ar mažesnį poveikį Lietuvai, nagrinėti yra tiesiog būtina, net jeigu tai programoje specialiai nenurodoma.

Realus gyvenimas nesuskirstytas disciplinomis. Nėra griežtų barjerų ir tarp mokyklinių disciplinų. Visos jos turėtų mokinių sąmonėje sudaryti vientisą visumą. Tarp jų istorija yra unikalus dalykas, leidžiantis pažvelgti į visų kitų mokslų objektų, tyrimo būdų, metodų ir priemonių istorine kaitą bei tęstinumą. Savo turiniu ir metodologija istorija sudaro pagrindą visoms humanitarinėms disciplinoms. Dėmesys faktinei medžiagai, duomenų patikimumui, matematinei duomenų analizei, loginio mąstymo ugdymui sieja istoriją su gamtos mokslais, matematika. O žmogaus kuriamų darinių pareinamybės nuo gamtos sąlygų bei nuo išsidėstymo erdvėje supratimas rodo ypač glaudžius istorijos ryšius su geografija.

Ši programa turi būti kūrybiškai interpretuojama ir gali būti papildyta tautinėms mažumoms aktualiomis, o lietuviškose mokyklose – regiono, miesto istorijos temomis, kraštotyros medžiaga. Visiems šiems papildymams gali būti skiriama ne daugiau kaip penktadalis klasei skirtų pamokų.

Istorijos dalyko turinio pagrindas - svarbiausi istorijos faktai, reiškiniai, procesai, sudarantys galimybę pažinti visuomenės gyvenimą praeityje, istorinį žmonijos ir lietuvių tautos kelią iš praeities į dabartį. Dalyko turinyje lygiavertiškai atsispindi įvairių visuomenės gyvenimo sričių, t. y. dvasinės kultūros, politinių sistemų, ūkio, socialinės struktūros, taip pat žmogaus, jo pasaulėjautos bei

Pasaulėžiūros, mąstymo raida. Istorijos mokoma(si) koncentrais, laikantis chronologinio nuoseklumo. Bendrojoje istorijos programoje nustatytas toks istorijos kurso išdėstymas:

V-VI klasėse pateikiama įvadinė chronologinė Lietuvos ir pasaulio istorijos apžvalga nuo seniausiųjų ligi dabarties laikų;

VII-VIII klasėse susipažįstama su nuoseklia, apibendrinta visuotine ir Lietuvos istorija nuo seniausiųjų laikų ligi XVIII a.

pabaigos;

IX-X klasėse - su visuotine ir Lietuvos istorija nuo XVIII a. pabaigos ligi dabarties laikų;

XI-XII klasėse - civilizacijos raida nuo seniausiųjų laikų ligi šių dienų, ypač daug dėmesio skiriant Lietuvos praeičiai, jos ir Europos istorijos sąsajoms.

Siūlomas toks istorijos kurso skirstymas klasėms mokyklose, kuriose istorijos mokoma lietuvių kalba:

V – įvadinis Lietuvos istorijos kursas;

VI – įvadinis pasaulio istorijos kursas;

VII – visuotinė ir Lietuvos senovės istorija;

VIII – visuotinė ir Lietuvos istorija ligi XVIII a. pabaigos;

IX – visuotinė ir Lietuvos istorija nuo XVIII a. pabaigos ligi Pirmojo pasaulinio karo pabaigos;

X – visuotinė ir Lietuvos naujausiųjų laikų istorija.

XI-XII klasėse mokytojai ir mokiniai gali pasirinkti vieną iš šių variantų:

a) abiejose klasėse dėstoma visuotinė ir Lietuvos istorija;

b) XI klasėje dėstoma tik visuotinė, o XII klasėje – Lietuvos istorija.

Kiekvienu atveju Lietuvos istorijai turi tekti ne mažiau kaip trečdalis pamokų. Mokytojas, atsižvelgdamas į pamokų, skiriamų istorijai mokyti XI ir XII klasėse, skaičių, pats nusprendžia, kiek temų bus išanalizuota XI, o kiek XII klasėje.

Norėtume atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų:

1. Ši programa nėra privaloma. Mokytojas gali vadovaudamasis Bendrąja programa parengti savo variantą. Rengiant savą programos variantą neleidžiama pažeisti mokymo tęstinumo principo, t. y. negalima nutraukti pradėto kurso, „peršokti" per istorinius laikotarpius ar nebaigus kurso pradėti jį dėstyti iš pradžių. Kiekvienoje klasėje mokymas turi būti tęsiamas nuo mokinių ankstesniais mokslo metais pasiektos ribos.

2. Pasaulio ir Lietuvos istorija pateikiama integruotai. Tačiau Lietuvos istoriją galima dėstyti ir atskirai.

3. Programoje pateikiamas istorijos kurso turinys yra vienodas visoms Lietuvos mokykloms, bet kurso apimtis VIII klasei lietuviškose ir kitakalbėse mokyklose skiriasi.

4. Programą sudaro dvi dalys: dalyko turinys ir tikslai bei uždaviniai, kurių turėtų siekti mokytojas, dėstydamas vieną ar kitą temą. XI-XII klasėse mokiniams, kurie mokosi A lygiu, keliami ir B, ir A lygio tikslai.

5. Tikslai ir uždaviniai išplaukia iš turinio, jiems pasiekti pasirenkamas vienas ar kitas mokymo variantas, skirtingai akcentuojamos problemos, bet istorijos mokymo standartai lieka tie patys. Mokymo standartai rodo siektinus mokymo rezultatus, mokinių pasiekimus. Nurodyti uždaviniai orientuoja, padeda realizuoti istorijos mokymo standartus.

6. Pamokų skaičių temoms mokytojas gali nustatyti pats.

7. Mokytojas, dirbantis mokykloje, kurioje mokiniai grupėmis ar klasėmis sustiprintai mokomi istorijos skiriant ne mažiau kaip 3 savaitines pamokas, turėtų daugiau dėmesio skirti savo vietovės, regiono istorijai, daugiau laiko mokyti dirbti su šaltiniais, žemėlapiais, mokyti analizuoti istorinę literatūrą, formuoti mokinių savarankiško darbo įgūdžius.

8. Mokant istorijos būtina ugdyti savarankiško darbo įgūdžius, gebėjimus. Mokytojai turėtų dažniau taikyti aktyvius istorijos mokymo metodus.

9. Rengiantis istorijos egzaminui būtina daugiau dėmesio skirti savarankiško darbo įgūdžiams, gebėjimui analizuoti, taikyti žinias, kritiškai mąstyti, bendrai mokinio orientacijai.

Programą parengė: V-VI klasėms – Evaldas Bakonis, VII-X klasėms ir XI-XII klasėms – Rimantas Jokimaitis ir Eugenijus Manelis.

Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. specialistas R. Jokimaitis

Lietuvos priešistorės pažinimo šaltiniai. Istorijos, paminklai, jų apsauga. Gyvenimo sąlygos, būstai, verslai akmens ir žalvario amžių Lietuvos teritorijoje.

Baltai, jų gyvenimo būdas. Kultūriniai ir ūkiniai baltų visuomenės santykiai. Socialinė organizacija.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su viena istorijos šaltinių rūšių - archeologiniais paminklais;

• perteikti svarbiausias žinias apie seniausius gyventojus Lietuvos teritorijoje bei mūsų protėvius baltus;

• padėti suvokti ir paaiškinti medžioklės ir rankiojimo bei ankstyvosios žemdirbystės ir gyvulininkystės skirtumus;

• paaiškinti istorijos ir kultūros paminklų saugojimo svarbą.

Valstybės susikūrimas. Lietuvos karalius Mindaugas. Senieji lietuvių papročiai ir tradicijos. Senasis lietuvių tikėjimas. Karai su riterių ordinais. Saulės ir Durbės kautynės.

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Vilnius - Lietuvos sostinė. Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai. Lietuvos krikštas. Kryžiuočių sutriuškinimas Žalgirio mūšyje. Liublino unija. Lietuvos valstybė ir visuomenė unijos laikotarpiu.

Mokyklų kūrimasis. Vilniaus universitetas. Lietuvių kalba valstybės istorijoje. Martynas Mažvydas ir lietuvių raštijos pradžia. Mikalojus Daukša ir lietuvių kalbos puoselėjimas. Lietuva XVII-XVIII amžių karų ir nelaimių verpetuose. Gyvenimas kaime baudžiavos sąlygomis.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su esminiais LDK politinės istorijos įvykiais;

• perteikti svarbiausias žinias apie LDK raidą;

• mokyti suvokti pagoniškojo tikėjimo ir krikščionybės skirtumus;

• ugdyti suvokimą, kad lietuvių tautos ir valstybės raidą lėmė ir geopolitiniai veiksniai;

• padėti suvokti ir savais žodžiais paaiškinti asmenybės vaidmenį istorijoje (LDK valdovų pavyzdžiu);

• mokyti įvertinti svarbiausius praeities lietuvių kultūros laimėjimus.

Pasipriešinimas carinei valdžiai. 1863 metų sukilimas ir jo vadovai. Pasipriešinimas kultūros darbu: Simonas Daukantas ir Tėvynės meilės žadinimas, Motiejus Valančius ir tautos prusinimas. Tautinis atgimimas. Knygnešiai. Jonas Basanavičius ir „Aušra“. Vincas Kudirka ir „Varpas“.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su svarbiausiais XIX amžiaus Lietuvos politiniais ir kultūros įvykiais;

• mokyti apibrėžti svarbiausius lietuvių tautai XIX amžiuje iškilusius sunkumus;

• atskleisti XIX amžiaus Lietuvos kultūros veikėjų pastangas išlaikyti tautiškumą;

• ugdyti pagarbą tautos kultūrinėms vertybėms, skatinti siekį jas saugoti ir puoselėti.

Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva. 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės aktas.

Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimas ir savanorių kovos. Valstybės pagrindų dėjimas (Konstitucija, žemės reforma, lito įvedimas, demokratinis valdymas). Lietuvos Respublikos prezidentai.

Nepriklausomos Lietuvos kultūra. Švietimo ir mokslo laimėjimai. S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą.

Antrasis pasaulinis karas ir Lietuva. Sovietų ir nacių okupacijos. Lietuva aneksijų sąlygomis. Gyventojų žudynės ir tremtys, Pasipriešinimas užkariautojams.

Lietuvos ūkis ir kultūra sovietų valdžios metais. Gyvenimo sąlygų kaita.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas - 1990 metų kovo 11 dienot aktas. Nepriklausomybės gynimas. Laimėjimai ir naujo gyvenime kūrimo problemos.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti svarbiausias žinias apie XX amžiaus Lietuvos politinę raidą;

• mokyti skirti svarbiausius Lietuvos raidos XX amžiuje etapus;

• ugdyti gebėjimą apibrėžti svarbiausias priežastis, nulėmusias Lietuvos likimą XX amžiuje;

• ugdyti pagarbą XX amžiaus Lietuvos politikos, kultūros veikėjams, garsinusiems tautos ir valstybės vardą pasaulyje bei kovojusiems dėl Lietuvos.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su svarbiausiais mokinių gyvenamosios vietovės praeities įvykiais;

• ugdyti gebėjimą susieti gyvenamosios vietovės praeities įvykius, reiškinius su bendrais Lietuvos raidos bruožais;

• mokyti paaiškinti svarbiausius Lietuvos praeities gyvenimo įvykius, iliustruojant pavyzdžiais iš gyvenamosios vietovės;

• ugdyti pagarbą vietinėms istoriškai susiklosčiusioms tradicijoms, skatinti rūpintis gyvenamosios vietovės istorijos ir kultūros paminklais.

Gyvenimo sąlygų ir būdo kaita priešistoriniais laikais. Perėjimas iš pasisavinamojo į atgaminamąjį ūkį. Archeologiniai šaltiniai, jų tyrimas.

Tikslai ir uždaviniai:

• suteikti žinių apie žmonių gyvenimą pačiais seniausiais laikais;

• parodyti archeologinių šaltinių svarbą seniausiųjų epochų žmonių gyvenimo rekonstrukcijai;

• pateikti archeologinių įrodymų apie neolito revoliuciją pavyzdžių;

• ugdyti gebėjimą rasti ryšį tarp archeologinio šaltinio ir istorijos faktų, reiškinių interpretacijos.

Egiptas. Graikija. Roma. Gyvenimo sąlygos senosiose civilizacijose. Verslai, socialinė bei politinė senųjų visuomenių organizacija. Senovės tautų religijos. Rašytinių istorijos šaltinių svarba.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti svarbiausias žinias apie pirmąsias senovės Rytų ir antikos civilizacijas;

• parodyti gamtinių geografinių veiksnių įtaką žmonių visuomenės raidai;

• senųjų civilizacijų pavyzdžiais atskleisti svarbiausių žmonijos problemų amžinumą bei jų sprendimo būdų kaitą;

• mokyti rasti bendrus senųjų religijų bruožus;

• padėti .suprasti pirmųjų valstybių reikšmę žmonijos istorijoje;

• mokyti nustatyti ir įvertinti rašytinių šaltinių ir istorijos žinijos tarpusavio ryšius.

Pradininkai, svarbiausios idėjos, plitimas.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su pasaulinių religijų (pasirinktinai) atsiradimo sąlygomis, aplinkybėmis;

• mokyti suprasti pagrindines pasaulinės religijos idėjas;

• ugdyti gebėjimą rasti sąsajas tarp pasaulinės religijos plitimo ir visuomenės politinės, socialinės, kultūrinės raidos.

Tautų migracijos. Vidurinių amžių Europos kraštovaizdis. Krikščionybės platinimas ir plitimas. Vidurinių amžių visuomenė. Kryžiaus žygiai. Centralizuotų valstybių kūrimasis.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su esminėmis permainomis Europoje po Romos žlugimo;

• remiantis pavyzdžiais, paaiškinti viduramžių visuomenės struktūrą;

• ugdyti gebėjimą įvertinti religijos ir Bažnyčios vaidmenį viduramžių pasaulyje;

• mokyti paaiškinti viduramžiu ir šiuolaikinės valstybės skirtumus;

• ugdyti gebėjimą įžvelgti svarbių viduramžių dvasinės ir materialinės kultūros laimėjimų liekanas dabartyje;

• viduramžių dokumentų pavyzdžiais plėtoti mokinių gebėjimą kritiškai vertinti rašytinių šaltinių duomenis.

Spaudos išradimas. Didžiosios kelionės ir atradimai (pasirinktinai). Renesansas. Reformacija.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su svarbiausiais įvykiais, nulėmusiais perėjimą iš viduramžių į naujųjų laikų visuomenę;

• padėti suprasti svarbių žmonijai atradimų bei išradimų priežastis, sąlygas ir padarinius;

• ugdyti suvokimą, kad žmonijos raidoje galima išskirti kultūrines istorines epochas;

• mokyti pavyzdžiais iliustruoti kultūrų perimamumo bei kaitos principus.

Anglijos revoliucija. Politinės XVIII amžiaus idėjos. Didžioji Prancūzijos revoliucija. JAV Nepriklausomybės karas.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su svarbiausiais XVII-XVIII amžių įvykiais, reiškiniais, procesais;

• mokyti nagrinėti socialinių, politinių, ideologinių, religinių konfliktų sprendimo būdus, įvertinti teigiamas ir neigiamas jų puses;

• ugdyti suvokimą, kad idėjos yra svarbus istorijos raidos veiksnys;

• ugdyti pagarbą istorinėms asmenybėms, siekusioms socialinio teisingumo, asmens ir tautos laisvių įgyvendinimo.

Europa Napoleono Bonaparto epochoje. JAV raida ir pilietinis karas. „Tautų pavasaris". Vieningų Vokietijos ir Italijos valstybių kūrimasis. Meno, mokslo ir technikos raida. Europos ekspansija.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti žinias apie svarbius XIX amžiaus pasaulio istorijos įvykius, reiškinius ir procesus;

• Napoleono gyvenimo pavyzdžiu parodyti istorinio asmens charakterio prieštaringumą priklausomai nuo pasirinkto kriterijaus ar tikslo;

• parodyti ryšį tarp technikos, ekonomikos raidos ir politinės istorijos;

• mokyti įvertinti istorinių asmenybių, siekusių laisvės, vienybės, socialinio teisingumo, kovojusių prieš rasinę diskriminaciją, vaidmenį istorijoje.

Pasauliniai karai. Demokratijos raidos problemos. Komunizmas ir fašizmas. Mokslo ir technikos laimėjimai. Šiuolaikinis pasaulis.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su svarbiausiais XX amžiaus įvykiais ir raidos etapais;

• mokyti suvokti ryšį tarp epochinės reikšmės įvykių ir lietuvių tautos, Lietuvos valstybės likimo XX amžiuje;

• mokyti daryti išvadas apie diktatūrų įsigalėjimo priežastis ii padarinius;

• mokyti analizuoti Europos politinio gyvenimo pokyčius;

• XX amžiaus pasaulinių karų pavyzdžiu ugdyti suvokimą apie neigiamus konfliktų sprendimo jėgos priemonėmis padarinius;

• ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti netolimos praeities istorinius šaltinius, atskirti demagogiją ir propagandą nuo realybės.

Istorijos pažinimas, jo tikslai ir uždaviniai. Istorijos pažinime būdai. Istorija kasdieniame gyvenime, meninėje kūryboje.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su įvairiomis praeities raiškos formomis;

• parodyti ir mokyti savarankiškai įžvelgti istorinės praeitie; raiškos formas dabarties gyvenime;

• padėti suvokti istorijos žinių naudą kasdieniame gyvenime.

Istorijos mokslo gimimas ir raida. Praeities rekonstrukcijos galimybės ir sunkumai. Pagrindiniai istorijos šaltiniai. Pagalbiniai istorijos mokslai. Archeologų ir etnografų darbo nauda ir ypatybės.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su istorijos žinijos atsiradimo priežastimis, sąlygomis ir aplinkybėmis;

• mokyti rasti skirtingų istorijos naratyvų skirtumus ir panašumus;

• ugdyti gebėjimą aiškinti skirtingų istorinių rekonstrukcijų priklausomybę nuo joms keliamų tikslų;

• parodyti skirtingų istorijos šaltinių rūšių ir tipų reikšmę istorijos moksle;

• supažindinti su pagrindiniais istoriko darbo būdais ir metodais;

• supažindinti su pagalbiniais istorijos mokslais, konkrečiais pavyzdžiais įrodyti jų teikiamų duomenų svarbą istorijos mokslui.

Istorijos periodizavimo ir skirstymo pagal erdvinius parametrus klausimai. Istorijos turinio ypatybės. Žmogus - pagrindinis istorijos objektas.

Tikslai ir uždaviniai:

• nurodyti svarbiausias istorijos epochas, pažymint tik esminius, būdingiausius sociokultūrinius, ekonominius, politinius jų bruožus;

• ugdyti gebėjimą jau žinomus istorijos faktus priskirti konkrečiai istorinei epochai;

• pateikti istorijos skirstymo pagal erdvinius parametrus sampratą ir pavyzdžių;

• ugdyti gebėjimą naudotis istorinių žemėlapių legendomis;

• ugdyti suvokimą, kad pagrindinis istorijos objektas – besikeičiantis laike, tam tikroje erdvėje gyvenąs žmogus, jo mintys, siekiai, darbai ir vertybės.

Istorijos mokslas apie žmogaus kilmę. Žemės apgyvendinimo klausimas. Pirmieji gyventojai Rytų Pabaltijyje. Seniausi verslai. Žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimas. Visuomenė ikicivilizaciniu laikotarpiu. Menas ir religija.

Tikslai ir uždaviniai:

• supažindinti su pagrindinėmis mokslo sukauptomis žiniomis apie žmogaus kilmę ir pirmykščio žmogaus gyvenimo sąlygas;

• ugdyti suvokimą, kad žmogaus istorija žemėje turi savo pradžią, kad pats žmogus ir jo gyvenimo sąlygos istorijoje labai kito;

• ugdyti suvokimą, kad perėjimas nuo rinkimo ir medžioklės prie žemdirbystės ir gyvulininkystės turėjo didelę reikšmę visuomenės pažangai ir reiškė esminį žmogaus ir gamtos santykių pasikeitimą.

Seniausios civilizacijos Šiaurės Afrikoje ir Azijoje: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija), Kinija, Indija.

Senovės žydai, jų istorijos ir kultūros atspindžiai Senajame Testamente.

Seniausios valstybės Šiaurės Afrikoje ir Azijoje. Valstybės valdymas. Seniausieji įstatymai. Visuomenės struktūra.

Civilizacijų laimėjimai: agrokultūra, prekybiniai ryšiai, miestų ir rašto atsiradimas, mokslo žinios, medicina, technikos naujovės, statyba ir architektūra, menas. Senovės civilizacijų paminklai.

Senovės Rytų civilizacijų laimėjimų sklaida. Senovės Rytų istorijos šaltiniai.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti svarbiausias žinias apie seniausias civilizacijas ir jų laimėjimus;

• ugdyti supratimą, kad pirmųjų civilizacijų atsiradimas yra glaudžiai susijęs su gamtinėmis sąlygomis;

• išaiškinti, kaip pirmųjų civilizacijų laimėjimus perėmė kitos civilizacijos ir kaip jie, dažnai labai pakitę, pasiekė mūsų laikus;

• ugdyti suvokimą, kad perėjimas prie civilizuoto gyvenimo buvo sudėtingas ir labai reikšmingas procesas, reiškęs perėjimą į naują visuomeninio gyvenimo pakopą, vienas svarbiausių žingsnių žmonijos istorijoje;

• ugdyti suvokimą, kad šiuolaikinės civilizacijos pradžia -pirmosiose civilizacijose.

Graikijos civilizacijos pažinimo šaltiniai. Homero „Iliada" ir „Odisėja". Mitai. Archeologiniai paminklai.

Graikų tauta. Graikų gyvenimo sąlygos.

Graikų polis. Atėnų demokratija. Spartos valstybinė santvarka.

Graikų kolonizacija.

Karai su persais.

Atėnų suklestėjimas. Graikų polių karai.

Graikų kultūra: tradicijos, olimpinės žaidynės, raštas, teatras, architektūra, skulptūra, filosofija. Graikų religija. Graikų buitis.

Didieji graikų išminčiai, karvedžiai, valstybės vyrai.

Makedonijos iškilimas ir Graikijos užvaldymas.

Aleksandro Makedoniečio imperija ir graikų civilizacijos laimėjimų plitimas Rytuose.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti pagrindines žinias apie graikų civilizaciją ir jos reikšmę. Supažindinti su graikų mitais;

• ugdyti supratimą, kad graikų verslus ir miestų valstybių raidą veikė gamtinės geografinės sąlygos;

• ugdyti suvokimą, kad šiuolaikinės demokratijos pradžia -Senovės Graikijoje, Atėnuose, kad demokratijos sąvokos turinys labai pakito;

• ugdyti suvokimą, kad ūkis, politika ir kultūra yra glaudžiai susiję (Atėnų pavyzdys);

• Sokrato, Periklio, Demosteno, Leonido ir kt. gyvenimo pavyzdžiais atskleisti asmenybės saviraiškos Graikijoje galimybes ir reikšmę. Remiantis šiais pavyzdžiais kurti ištikimybės, išmintingumo, didvyriškumo ir pasiaukojimo sampratą;

• „Iliados" ir „Odisėjos" pavyzdžiu parodyti, kaip meniniai kūriniai gali padėti rekonstruoti praeitį. Išaiškinti, kaip Graikijos civilizacijos laimėjimai veikė tolesnę Europos raidą.

Romos istorijos šaltiniai. Legendos ir mokslas apie Romos miesto pradžią. Romos istorijos šaltiniai. Pompėja. Karalių epocha. Romos respublika ir jos valdymas. Patricijai, plebėjai ir jų kovos.

Romos įsigalėjimas Italijoje.

Romos kovos su Kartagina dėl viešpatavimo Viduržemio jūros pakrantėse.

Gajus Julijus Cezaris, jo veikla ir likimas.

Oktavianas Augustas ir respublikos pabaiga. Romos imperija ir jos valdymas.

Romos kultūra: religija, tradicijos, mokslas, menai, statyba ir architektūra, inžinerijos laimėjimai. Romėnų teisė.

Romėnų buitis: gyvenimas Romoje, romėnų šeima, tradicijos, pramogos.

Krikščionybės atsiradimas. Jėzus Kristus ir jo mokymas. Krikščionių persekiojimas imperijoje. Konstantinas Didysis. Krikščionybė tampa valstybine religija.

Imperijos valdžios krizė. Imperatorių valdžios silpnėjimas. Kareivių imperatoriai. Imperijos padalijimas.

Didysis tautų kraustymasis. Vakarų Romos imperijos žlugimas.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti svarbiausias žinias apie senovės Romą;

• aptarti romėnų visuomenės laimėjimus;

• parodyti, kaip įsigalėjimas Apeninuose ir Viduržemio jūros pakrantėse ir pajungtų tautų engimas ilgainiui destruktyviai paveikė Romos visuomenę;

• ugdyti suvokimą, kad Romos materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimai susiję su helenų ir kitų civilizacijų laimėjimų perėmimu;

• aptarti, atskleisti romėnų ir graikų kultūrų panašumus ir skirtumus;

• perteikti svarbiausias žinias apie krikščionybės atsiradimą ir Kristaus mokymą;

• išaiškinti, kad Romos imperijos žlugimą lėmė ne tik barbarų veržimasis, bet ir vidinė visuomenės krizė;

• atskleisti Romos imperijos reikšmę Europos istorijai.

Europos gyventojai I tūkstantmečio po Kr. viduryje. Indoeuropiečiai. Germanų, slavų, baltų visuomenė ir jos verslai. Barbarai ir Romos imperija. Didysis tautų kraustymasis.

Baltų gentys ir jų gyvenama teritorija. Lietuvių protėviai. Baltų ir romėnų prekybos ryšiai. Baltų seniausios praeities pažinimo šaltiniai. Seniausios rašytinės žinios apie Rytų Pabaltijį.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti svarbiausias žinias apie Europos gyventojus, nepriklausiusius Romos imperijai;

• perteikti svarbiausias žinias apie lietuvių protėvių gyvenimą iki I tūkstantmečio pabaigos;

• išaiškinti, kaip, remiantis archeologiniais ir rašytiniais šaltiniais, atkuriama seniausia mūsų praeitis;

• remiantis vietiniais archeologiniais paminklais parodyti, kad praeities pėdsakų yra kiekvienoje vietovėje;

• išaiškinti, kodėl svarbu saugoti istorinius paminklus;

• atskleisti baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų ir visuomenės panašumus ir skirtumus.

Bizantijos visuomenė ir valstybė Vakarų Romos imperijos žlugimo laikotarpiu. Justiniano valdymas. Antikinės kultūros tradicijų tąsa. Bizantijos kultūra.

Rytų Romos imperijos politinio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo ypatumai. Bizantijos kultūros poveikis viduramžių Europai ir slavų tautoms.

Tikslai ir uždaviniai:

• aptarti Rytų ir Vakarų Romos imperijų likimo skirtumus;

• išaiškinti, kaip Bizantijoje išsaugotas antikinės kultūros palikimas;

• atskleisti Bizantijos kultūros reikšmę stačiatikybę priėmusioms tautoms.

Arabai iki Mahometo.

Islamo atsiradimas. Mahometo mokymas. Arabų kalifatas. Islamo šalių kultūra.

Tikslai ir uždaviniai:

• perteikti svarbiausias žinias apie pasaulinės religijos - islamo atsiradimą;

• išaiškinti, kaip islamas tapo pasauline religija;

• aptarti islamo šalių kultūrą. Išaiškinti jos įtaką Europos kultūrai;

• atskleisti, kaip islamas prisidėjo prie arabų kalifato sukūrimo.

Frankų valstybė ir jos tapimas imperija. Karolis Didysis.

Viduramžių visuomenės ir naujų socialinių santykių formavimasis. Feodalizmas. Krikščionybės plitimas. Bažnyčios vaidmuo ankstyvaisiais viduramžiais. Misionieriška, kultūrinė vienuolynų veikla.

Civilizacijos plėtimasis į Šiaurės ir Rytų Europą. Konstantinopolio ir Romos varžymasis platinant krikščionybę.

Tikslai ir uždaviniai:

• aptarti esmines permainas, įvykusias Europoje po Didžiojo tautų kraustymosi;

• išaiškinti, kaip formavosi viduramžių visuomenė, aptarti jos struktūrą;

• atskleisti Karolio Didžiojo valdymo ir jo imperijos reikšmę viduramžių Europai;

• išaiškinti, kokį vaidmenį kuriantis ir plintant viduramžių civilizacijai suvaidino krikščionybė, religinės idėjos, vienuoliai bei vienuolynai;

• išaiškinti feodalinių santykių reikšmę viduramžių visuomenei.

Vidurinių amžių valstybės ir jų valdymas. Naujų valstybių kūrimasis I tūkstantmečio pabaigoje. Normanų ir vengrų žygiai.

Feodalinis susiskaldymas. Šventoji Romos imperija. Pasaulietinės ir bažnytinės valdžios santykiai.

Kijevo Rusia, jos klestėjimas ir nuosmukis. Mongolų nukariavimai.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susidarymas. LDK valstybės sandara. Religinė ir etninė Lietuvos įvairovė. Krikščioniškos Europos ir pagoniškos Lietuvos susidūrimas. Svarbiausi mūšiai.

Krėvos unija. Lietuvos krikštas.

Tikslai ir uždaviniai:

• parodyti politines permainas Europoje po Didžiojo tautų kraustymosi;

• išaiškinti, kaip kūrėsi viduramžių valstybės, kokie to meto ir šiuolaikinės valstybės panašumai ir skirtumai;

• išaiškinti, kokį vaidmenį valstybių gyvenime vaidino feodaliniai santykiai ir katalikų bažnyčia;

• padėti suvokti, kad daugumos Europos tautų valstybinio gyvenimo pradžia - viduramžiuose;

• analizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susikūrimą, aptarti tautinę ir religinę jos įvairovę ir vietą tuometinėje Europoje;

• perteikti svarbiausias žinias apie LDK kovas su ordinais;

• išaiškinti, kad krikščionybę priimti buvo būtina ir neišvengiama.

Vidurinių amžių žmogaus gyvenamoji aplinka. Europos kraštovaizdis.

Luominė santvarka. Valstiečiai ir žemvaldžiai, jų santykių kitimas.

Žemvaldžių tarpusavio santykiai. Senjorai ir vasalai.

Krikščionybės ir katalikų bažnyčios vaidmuo visuomenės gyvenime. Kryžiaus žygiai ir jų reikšmė.

Vidurinių amžių miestas. Amatai ir prekyba.

Žydai viduramžių Europoje.

Vidurinių amžių žmogaus pasaulėvaizdis.

Vidurinių amžių menas, filosofija, švietimas ir mokslas.

LDK valstybė, visuomenė, miestai, ūkis XIV a. pab. - XV a.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kad) viduramžių žmogaus gyvenamoji aplinka labai skyrėsi nuo šiuolaikinės;

• formuoti supratimą, kad daug Europos miestų įsikūrė viduramžiais;

• aptarti religijos vietą visuomenės gyvenime;

• aptarti visuomenės struktūrą ir luomų santykius;

• padėti suvokti religinės netolerancijos priežastis viduriniais amžiais;

• aptarti esminius šiuolaikinės ir viduramžių visuomenės skirtumus;

• perteikti esmines žinias apie LDK visuomenę;

• perteikti svarbiausias žinias apie vidurinių amžių visuomenės kultūrą.

Miestų augimas. Gamybos ir prekybos mastų augimas. Natūrinio ūkio irimas. Valstiečių išlaisvinimo procesas. Kapitalizmo pradžia. Naujų ūkinių reiškinių ir viduramžių tradicijų (feodalinės prievolės, vietiniai muitai, cechai ir t. t.) konflikto brendimas.

Feodalinio susiskaldymo įveikimas ir centralizuotų valstybių formavimasis (Anglija, Prancūzija, Ispanija, Rusija).

Renesansas. Antikinės kultūros „atgimimas". Antropocentrizmas. Meno, mąstymo, pažiūrų, vertybių, tradicijų kitimas.

Geografiniai atradimai. Ūkinė, politinė, socialinė, mokslinė naujų kelių ir žemių atradimo reikšmė. Atradimų poveikis visuomenės sąmonei, Amerikos civilizacijoms ir Azijos šalims.

Išradimų ir atradimų reikšmė keičiant žmogaus pasaulėvoką, pasaulėžiūrą ir gyvenseną (J. Gutenbergas, M. Kopernikas, Dž. Brunas, G. Galilėjus).

Reformacija. M. Liuterio, Ž. Kalvino idėjos ir veikla. Kovos tarp katalikų ir protestantų. Reformacijos socialiniai padariniai ir reikšmė kultūros raidai.

Tikslai ir uždaviniai:

• atskleisti, kokią reikšmę kultūros, mąstymo, vertybių raidai turėjo renesansas;

• atskleisti reformacijos reikšmę keičiant dvasinį, politinį, kultūrinį, socialinį Bažnyčios vaidmenį visuomenės gyvenime;

• analizuoti reikšmingiausius XV-XVI a. Europos istorijos reiškinius ir procesus (renesansas, centralizuotų valstybių kūrimasis, geografiniai atradimai, knygų spausdinimas, reformacija ir t. t.), keitusius viduramžių visuomenės struktūrą, tradicijas bei pasaulėžiūrą;

• padėti suvokti, kad perėjimas iš viduramžių į naujuosius laikus buvo ilgas ir sudėtingas procesas, aprėpęs įvairias žmogaus ir visuomenės gyvenimo sritis: ekonomiką, kultūrą, politiką.

LDK visuomenės socialinė ir tautinė sudėtis, valstybė, ūkis, miestai.

Renesanso kultūra Lietuvoje. Iškiliausios asmenybės. Lietuvos statutai.

Reformacija ir kontrreformacija Lietuvoje. Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos poveikis Lietuvos Didžiosios

Kunigaikštystės kultūros raidai. Lietuviška raštija. Vilniaus universitetas.

LDK politinės padėties komplikavimasis stiprėjant Maskvos valstybei. LDK ir Lenkijos unija. Lenkijos-Lietuvos valstybė XVI a. antroje pusėje.

Tikslai ir uždaviniai:

• aptarti svarbiausius LDK XVI a. istorijos įvykius;

• apibūdinti LDK XVI a. visuomenę, jos problemas;

• parodyti, kaip veikė Lietuvos kultūrą renesansas, reformacija ir kontrreformacija;

• padėti suvokti, kad permainos Lietuvos kultūroje (raštijos lietuvių kalba atsiradimas, mokyklų skaičiaus augimas, universiteto įkūrimas) buvo susijusios su bendraeuropiniais kultūriniais procesais;

• padėti suvokti, kad LDK ir Lenkijos unijos pasirašymą Liubline nulėmė Maskvos valstybės stiprėjimas ir Lenkijos bei Lietuvos politinis ir kultūrinis suartėjimas, prasidėjęs po Krėvos unijos;

• analizuoti LDK politinio statuso pasikeitimą po Liublino unijos.

Nyderlandų kova prieš Ispanijos viešpatavimą. Olandijos respublikos susikūrimas ir ūkio suklestėjimas. Olandija - pirmoji buržuazinė valstybė. Kapitalizmas.

XVII a. vidurio revoliucija Anglijoje. Parlamentinės monarchijos įsitvirtinimas. Anglijos ūkio suklestėjimas, politinės galios augimas.

Anglijos ir Olandijos kolonijinė politika.

Kova dėl pasaulinės prekybos.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti buržuazinės ir feodalinės valstybės visuomenės, ūkio sistemos skirtumus;

• išaiškinti revoliucijų Olandijoje ir Anglijoje priežastis ir socialinių pertvarkymų esmę;

• atskleisti, kaip buvo pereita prie naujos visuomeninės santvarkos Olandijoje ir Anglijoje;

• padėti suvokti, kad Olandijos ir Anglijos suklestėjimą ir ūkio pirmavimą lėmė buržuaziniai pertvarkymai.

Absoliutizmo esmė. Absoliutizmo ekonominė ir socialinė politika Prancūzijoje.

Švietėjai ir jų idėjos. Švietėjų požiūris į žmogų, visuomenę, valstybę. Apšviestasis absoliutizmas ir jo reformų esmė.

Švietimo idėjos LDK. LDK švietimo sistemos pertvarkymas. Klasicizmas.

Prūsijos ir Rusijos sustiprėjimas XVIII a.

Lenkijos-Lietuvos valstybės ir kaimyninių šalių politinės raidos skirtumai. Valstybės ūkinis ir politinis nuosmukis. Lietuvos visuomenė XVII-XVIII a. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų prielaidos ir valstybės žlugimas.

Tikslai ir uždaviniai:

• atskleisti esminius absoliutizmo ir švietimo epochos bruožus;

• supažindinti su švietėjų idėjomis ir padėti suvokti jų reikšmę;

• analizuoti Lenkijos-Lietuvos bei kaimyninių šalių politinės raidos XVIII a. skirtumus;

• atskleisti Lenkijos-Lietuvos valstybės politinės raidos specifiką ir jos įtaką valstybės žlugimui.

Šiaurės Amerikos kolonizavimas. Anglijos ir Prancūzijos varžymasis. Anglijos kolonijų politinė ir ūkinė būklė. Nepriklausomybės karas ir JAV susikūrimas. JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir konstitucijos pagrindinės idėjos. JAV valstybės santvarka.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti Nepriklausomybės karo ir JAV susikūrimo priežastis;

• išaiškinti, kad idėjos, užfiksuotos JAV konstitucijoje, buvo svarbi vėlesnio JAV suklestėjimo prielaida.

Absoliutizmo krizė. Ekonominės ir politinės revoliucijos priežastys, idėjinės ištakos. Revoliucijos eiga ir svarbiausi etapai. „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos" svarbiausios idėjos ir reikšmė.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti revoliucijos priežastis;

• padėti suvokti, kad revoliucija pergyveno skirtingus raidos etapus su skirtingais tikslais ir uždaviniais, skirtinga socialine baze. Analizuoti revoliucijos vidinės kaitos priežastis;

• padėti suvokti, kad revoliucija sugriovė prieš tai egzistavusią politinę bei ekonominę sistemą ir atvėrė naujos visuomenės santvarkos raidos galimybes;

• parodyti, kad pažangios idėjos revoliucijų metu gali gyvuoti kartu su žiaurumu ir nežmoniškumu.

Napoleono Bonaparto kelias į valdžią. Imperijos paskelbimas. Napoleono karai ir jų reikšmė socialinei bei politinei Europos raidai.

Napoleono imperijos žlugimas. Vienos kongresas ir jo nutarimai. Šventoji sąjunga.

Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karo išvakarėse ir jo metu. Politiniai Lietuvos diduomenės siekiai. Karo padariniai.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kaip į valdžią Prancūzijoje atėjo Napoleonas;

• padėti suvokti, kad Napoleono karų metu buvo ardoma senoji politinė ir socialinė Europos sistema;

• išaiškinti, kad Napoleono sutriuškinimas reiškė konservatyvių jėgų pergalę ir sulėtino ekonomines bei politines permainas Europoje;

• išaiškinti, kad prie Rusijos imperijos prijungtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiškai aktyvi visuomenės dalis siekė išsivaduoti, bet dėl esamų aplinkybių šie ketinimai nebuvo realizuoti.

Mokslo raida ir technikos naujovės. Pramonės perversmo prielaidos. Socialiniai perversmo padariniai: gamybos apimties didėjimas, transporto sistemos plėtra, socialinės struktūros kaita, urbanizacija, gyvenimo būdo ir buities pokyčiai. Mokslo ir technikos naujovių taikymas pramonėje, žemės ūkyje, transporte ir buityje. Perversmo nevienalaikiškumas įvairiose šalyse. Anglijos pirmavimas ir Rusijos atsilikimas.

Ekonominiai ir socialiniai pokyčiai Rusijoje ir jos valdomoje Lietuvoje. Baudžiavos panaikinimas. Rusijos imperijos raida XIX a. antroje pusėje.

Naujos socialinės problemos ir konfliktai bei jų sprendimo budai.

Politinės socialinės teorijos: liberalizmas, konservatizmas, socializmas, anarchizmas.

Politinės partijos. Darbininkų politinio aktyvumo didėjimas.

Didžiausi XIX a. socialiniai konfliktai Europos šalyse, Amerikoje ir jų padariniai.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kaip pakeitė pasaulį pramonės revoliucija;

• analizuoti technines ir ekonomines pramonės revoliucijos prielaidas;

• išaiškinti, kodėl pramonės perversmas įvairias šalis palietė skirtingu mastu ir laiku;

• padėti suvokti, kad pramonės revoliucija keitė pramoninių valstybių visuomenės struktūrą, kraštovaizdį, miestų vaidmenį;

• padėti suvokti, kad pramonės revoliucija lėmė naujų socialinių problemų ir naujų politinių socialinių teorijų atsiradimą;

• aptarti, analizuoti pagrindines politinių socialinių teorijų idėjas, išaiškinti jų skirtumus;

• atskleisti Rusijos ekonominės socialinės raidos savitumą, santykinį atsilikimą nuo Vakarų Europos šalių.

Buržuazinės revoliucijos ir valstybių valdymo sistemos kitimas. Demokratėjimo tendencijos. Emancipaciniai procesai: darbininkų, žydų, moterų judėjimai ir teisių plėtra. Pagrindinės politinės partijos. Svarbiausi Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV politinių sistemų raidos bruožai. Rusijos patvaldinis valdymas.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kaip keitėsi politinė sistema išsivysčiusiose valstybėse XIX a;

• apibūdinti ir lyginti svarbiausių Europos valstybių politines sistemas;

• padėti suvokti darbininkų, žydų, moterų visuomeninės emancipacijos ir visuomenės demokratėjimo procesus;

• padėti suvokti, kad modernių politinių sistemų pagrindai buvo sukurti XIX a. reformų ir revoliucijų būdu;

• padėti suvokti, kad Rusijos, kurios sudėtyje buvo ir Lietuva, patvaldinė sistema buvo reakcinga ir prieštaravo bendroms Europos politinės raidos tendencijoms.

Nacionalinės savimonės ir nacionalumo reikšmės augimas visuomenės gyvenime.

Kova dėl tautinių valstybių sukūrimo. Pavergtos tautos ir nacionaliniai sąjūdžiai. Graikų kova dėl laisvės. 1848-1849 m. revoliucijos. Balkanų tautų išsivadavimo sąjūdis.

Suvienytų Vokietijos ir Italijos valstybių sukūrimas.

Nacionalinė Rusijos carų politika ir priešinimasis jai. Sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje. Lietuvių tautinis sąjūdis. Politinės valstybinės lietuvių orientacijos keitimasis XIX a. Tautinės valstybės idėjos formavimasis. Lietuvos tautinės mažumos.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kad XIX a. išauga nacionalinio veiksnio vaidmuo Europos valstybių gyvenime;

• išaiškinti, kad dėl nacionalinių problemų įvairiose šalyse kilo konfliktai, nacionaliniai sąjūdžiai, kai kur peraugę į išsivaduojamuosius karus;

• analizuoti nacionalumo reikšmės augimo priežastis;

• parodyti, kad nacionalumo reikšmės augimą lėmė buržuazinių santykių plitimas ir žemutinių visuomenės sluoksnių emancipacija;

• išaiškinti, kad nacionalinės problemos lėmė imperijų irimą ir nacionalinių valstybių kūrimąsi po karo;

• analizuoti suvienytų Italijos ir Vokietijos valstybių susikūrimo priežastis;

• padėti suvokti nacionalinio bendrumo pojūčio stiprėjimo reikšmę;

• padėti suprasti, kad Vokietijos imperijos susikūrimas reiškė esminį politinės padėties pasikeitimą Europoje;

• aptarti, analizuoti carų politiką Lietuvoje;

• padėti suvokei, kad tautinis lietuvių atgimimas, parengęs dirvą tautinės valstybės politiniam siekiui atsirasti ir tautinei valstybei sukurti, buvo sudedamoji Europos nacionalinių sąjūdžių dalis.

Ekonominės, techninės, idėjinės imperializmo prielaidos. Europos ekspansijos pasaulyje stiprėjimas. Kolonializmo plitimas. Kolonijų ir metropolijų santykiai. Pasaulio pasidalijimas ir

svarbiausios kolonijinės imperijos. Kovos dėl pasaulio pasidalijimo stiprėjimas. Kariniai blokai.

Tikslai ir uždaviniai:

• analizuoti XIX a. pabaigoje pramoninėse valstybėse susiklosčiusias ekonomines aplinkybes;

• padėti suvokti, kad technikos ir ekonomikos pažanga įgalino Europos pramonines valstybes pasidalyti ir eksploatuoti santykinai atsilikusias Afrikos ir Azijos šalis;

• išaiškinti, kad kolonijinė sistema turėjo nevienareikšmių padarinių kolonijinėms tautoms;

• atskleisti, kaip kolonijinė sistema nulėmė trečiojo pasaulio šalių kategorijos atsiradimą dabarties pasaulyje;

• padėti suvokti, kad imperializmas ir nesutarimai dėl kolonijų daugiausia lėmė tarptautinės įtampos augimą ir Pirmojo pasaulinio karo kilimą.

Karo priežastys. Karo eiga ir rezultatai. Rusijos revoliucijos. Bolševikų įsigalėjimas.

Lietuva karo metais. Pastangos atkurti nepriklausomybę. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti karo priežastis;

• aptarti svarbiausius karo etapus;

• formuoti suvokimą, kad karo metu pasikeitė Rusijos politinė sistema ir valdžią paėmė bolševikai;

• išaiškinti, kad Lietuvos ir kitoms valstybėms susikurti po karo susiklostė palankios tarptautinės aplinkybės;

• analizuoti Lietuvos politikų veiklą siekiant atkurti nepriklausomą valstybę.

Paryžiaus taikos konferencijos nutarimai. Bolševikų diktatūros įsitvirtinimas Rusijoje.

Naujų valstybių Europoje susikūrimas.

Lietuvos valstybės kūrimosi sunkumai. Nepriklausomybės kovos.

Ekonominiai pokario sunkumai JAV ir Europos šalyse.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti Paryžiaus taikos konferencijos sprendimus dėl Vokietijos ir kitų agresorių;

• formuoti suvokimą, kad bolševikų įsitvirtinimas Rusijoje -pasaulinės svarbos faktas, paveikęs visą XX a. istoriją;

• analizuoti Europos politinio žemėlapio pasikeitimus;

• išaiškinti, kad besikurianti Lietuvos valstybė turėjo nugalėti įvairius politinius, ekonominius sunkumus, ginklu ginti nepriklausomybę;

• analizuoti įvairių šalių požiūrį į besikuriančią Lietuvos valstybę.

Bolševikų teorijos ir valdymo praktikos skirtumai Rusijoje.

Demokratinių valstybių valdymo sistemos trūkumai ir kritika pokario Europoje.

Demokratijos alternatyvų paieškos. Komunistų partijų kūrimasis Europos šalyse. Kraštutinių dešiniųjų politinių judėjimų stiprėjimas. Fašizmas.

Fašistų įsigalėjimas Italijoje ir fašistinė diktatūra. Fašistų idealai ir valdymo praktika.

Pasaulinė ekonomikos krizė ir jos įveikimo būdai JAV ir Vokietijoje. Nacionalsocializmas Vokietijoje. A. Hitlerio diktatūra ir jos kūrimo mechanizmas. Antisemitizmas ir žydų genocidas. Režimo priešų persekiojimas.

Propaganda ir teroras - diktatorių valdymo priemonės.

Diktatorių „laimėjimai" ir tragiški valdymo padariniai. Agresyvumas, rengimasis karui ir provokacinė užsienio politika.

Antidemokratinių jėgų puolimas. Pilietinis karas Ispanijoje.

Autoritariniai režimai Europos šalyse, jų požymiai.

Lietuva tarpukario metais. Ūkio, švietimo, kultūros raida. Socialinė ir tautinė Lietuvos visuomenės struktūra. Lietuvos vidaus ir užsienio politikos problemos. Parlamentinio ir autoritarinio valdymo skirtumai. A. Smetona.

Tikslai ir uždaviniai:

• padėti suvokti, kad Rusijos bolševikai įvedė totalitarinį režimą, pražudžiusį milijonus žmonių;

• padėti suvokti, kad, pokario Europai susidūrus su ekonominiais ir politiniais sunkumais, ir kraštutiniai kairieji, ir kraštutiniai dešinieji sprendė jas įvesdami diktatūrą;

• analizuoti konkrečias ekonomines, politines, socialines diktatūrų įsigalėjimo priežastis;

• padėti suvokti, kad diktatūros įvedimas atitinka visuomenės dalies interesus;

• padėti suvokti, kad diktatūros įvedimas visuomet reiškia valdžios sutelkimą vienos politinės grupuotės rankose ir kitaminčių persekiojimą, o kraštutiniais atvejais - fizinį režimui neparankių žmonių naikinimą;

• išaiškinti, kad diktatoriški režimai Europoje buvo labai skirtingi;

• padėti suvokti, kad diktatūrai būdinga ne tik prievarta, bet ir politinis melas, manipuliacija žmonių protais ir jausmais;

• palyginti demokratinius ir diktatoriškus režimus;

• analizuoti, aptarti asmens padėties skirtumus demokratinėje ir totalitarinėje valstybėje;

• padėti suvokti, kad Lietuvos nepriklausomos valstybės politinę raidą galima suskirstyti į du esmingai besiskiriančius etapus ir kad tokia buvo bendra visos Europos tendencija;

• analizuoti svarbiausias Lietuvos užsienio politikos problemas bei ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario metais.

Tarptautinių santykių komplikavimasis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Ašies valstybių agresyvumas. Vakarų demokratijų pasyvumas ir jo priežastys. TSRS užsienio politikos vingiai 4-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Molotovo-Ribentropo paktas.

Lietuvos tarptautinės padėties komplikavimasis 1938-1939 metais. Lietuvos užsienio politika.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kodėl dėl Japonijos, Vokietijos ir Italijos agresyvios politikos pasaulyje išaugo politinė įtampa ir kilo karo grėsmė;

• padėti suvokti, kad Japonija, Vokietija ir Italija galėjo vykdyti agresyvią politiką dėl veiksmingos saugumo sistemos nebuvimo ir didžiųjų valstybių nuolaidžiavimo;

• analizuoti svarbiausius Molotovo-Ribentropo pakto teiginius ir atskleisti jų reikšmę;

• išaiškinti, kad TSRS politika 4-ojo dešimtmečio pabaigoje labai keitėsi, o pakto pasirašymas atitiko jos interesus;

• parodyti, kaip tarptautinių santykių blogėjimas atsiliepė Lietuvai ir nulėmė Klaipėdos netektį, o vėliau - ir okupaciją;

• analizuoti Lietuvos vyriausybių užsienio politiką karo išvakarėse.

Lenkijos okupacija ir karo pradžia. Hitlerio armijos triumfo žygis per Europą.

TSRS ekspansija karo pradžioje: rytinės Lenkijos valstybės dalies užgrobimas, „Žiemos karas". Baltijos valstybių okupavimas. Karo ir okupacijos žiaurumai. Sovietų nusikaltimai.

Lietuva sovietinės okupacijos metais. Sovietizacija ir teroras.

Vokietijos-TSRS karas. Pergalingas vermachto veržimasis į Rytus ir jo sustabdymas prie Stalingrado.

Antihitlerinė koalicija ir bendradarbiavimas sutriuškinant Vokietiją, Japoniją bei jų sąjungininkus.

Lietuva nacių okupacijos metais. Lietuvos aukos ir nuostoliai. Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimas.

Karo nusikaltimai ir nusikaltėliai. Genocidas. Niurnbergo procesas.

Tikslai ir uždaviniai:

• analizuoti karo priežastis;

• aptarti svarbiausius karo Europoje (1939 09-1941 04) įvykius;

• analizuoti TSRS agresijos karo pradžioje faktus;

• išaiškinti svarbiausius karo 1941-1945 m. įvykius;

• aptarti svarbiausius karinius nusikaltimus, kurie buvo sistemingai vykdomi karo metu;

• padėti suvokti, kad karas visuomet atneša žiaurumus, nusikaltimus ir mirtį;

• padėti suvokti, kad agresoriai buvo nugalėti bendradarbiaujant antihitlerinės koalicijos partneriams;

• padėti suprasti antihitlerinės koalicijos pergalės reikšmę;

• atskleisti neatitaisomą komunistų ir nacių okupacijos žalą valstybei ir tautai (žudymai, trėmimai, genocidas, priverstinė emigracija);

• analizuoti sovietų ultimatumo Lietuvai priėmimo priežastis;

• analizuoti Lietuvos okupacijos priežastis ir aplinkybes;

• padėti suvokti, kad Lietuvos likimas karo metu iš esmės priklausė nuo didžiųjų kaimynų valios ir vyriausybė negalėjo išvengti lemties;

• padėti suvokti, kad Antrojo pasaulinio karo metu buvo iškilęs tautos išlikimo klausimas.

Teritoriniai politiniai pokyčiai Europoje.

Komunizmo ekspansija Europoje ir Azijoje. Socializmo kūrimas (Centrinės ir Pietryčių Europos valstybėse: TSRS vaidmuo, komunistų valdžios įtvirtinimo priemonės, politiniai, ekonominiai ir socialiniai pertvarkymai.

Lietuvos sovietizacija ir partizanų priešinimasis.

Komunistinės sistemos TSRS evoliucija nuo Stalino iki Brežnevo.

Socializmo sistemos šalys ir jų problemos: gamybos neefektyvumas, menkas pragyvenimo lygis, gyventojų nepasitenkinimas komunistų diktatūra ir pasipriešinimas.

Vengrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos ir kitų tautų kova prieš diktatūrą.

1972 m. įvykiai Kaune. Disidentų veikla ir pogrindžio spauda Lietuvoje.

Pasipriešinimo slopinimas.

Vakarų šalys. Demokratijos raida. Sparti pramonės plėtra. Mokslo ir technikos revoliucija. Politinis, karinis, ekonominis demokratinių valstybių bendradarbiavimas. JAV vieta ir vaidmuo pokario pasaulyje.

Japonijos raidos ypatybės.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kad po karo labai išaugo politinė TSRS įtaka pasaulyje ir galimybė eksportuoti komunistinę sistemą;

• išaiškinti, kaip po karo Europoje įsigalėjo komunistiniai režimai;

• padėti suvokti komunistinių diktatūrų ir komunistinių valstybių santykių principus;

• atskleisti, kokiomis priemonėmis buvo įvestos diktatūros ir kaip slopintas pasipriešinimas;

• išaiškinti, kaip po Stalino mirties pasikeitė diktatoriška sistema;

• padėti suvokti, kad Vakarų šalys priešinosi komunizmo plitimui, bet nepajėgė jo sustabdyti;

• padėti suvokti, kad Vakarų šalys, gyvenusios demokratijos ir mokslo bei technikos revoliucijos sąlygomis, sukūrė aukšto lygio materialinę ir kultūrinę gerovę, tačiau ji egzistuoja greta su socialine nelygybe, moraline degradacija ir antikultūra;

• aptarti, analizuoti esminius Rytų ir Vakarų ūkio, visuomenės, politinės sistemos skirtumus.

Karo laimėtojų koalicijos suirimas. Įtampos tarp TSRS ir Vakarų šalių didėjimas. Šaltasis karas. Karinių blokų susikūrimas. Ginklavimosi varžybos. Rytų-Vakarų dialogas ir reikšmingiausi susitarimai. Globalinė taika ir lokaliniai konfliktai.

JTO įkūrimas ir jos vaidmuo pasaulinėje politikoje. Europos Sąjunga ir jos veikla. Supervalstybės.

Tikslai ir uždaviniai:

• išaiškinti, kad po karo dėl skirtingo požiūrio į ateities pasaulį iširo sąjungininkų koalicija;

• padėti suvokti, kad TSRS ir Vakarų šalių prieštaravimai ir konkurencija galėjo peraugti į karinį konfliktą;

• padėti suvokti, kad ginklavimosi varžybos sekino pasaulio materialinius išteklius;

• išaiškinti, kodėl susikūrė kariniai blokai ir koks buvo jų vaidmuo šaltojo karo metais;

• analizuoti svarbiausius pokario karinius konfliktus, krizes ir jų priežastis;

• atskleisti išskirtinį TSRS ir JAV vaidmenį pasaulinėje politikoje.

Kolonijinė sistema XX a. ir jos suirimas. Trečiasis pasaulis. Svarbiausi trečiojo pasaulio regionai, jų apibūdinimas, politinės, ekonominės, socialinės problemos. Trečiojo pasaulio šalių ir pramoninių valstybių santykiai ir tarpusavio priklausomumas.

Tikslai ir uždaviniai:

• aptarti kolonijinių šalių padėtį pirmojoje XX a. pusėje;

• analizuoti dekolonizacijos priežastis ir svarbiausius raidos etapus;

• aptarti svarbiausius pramoninių ir besivystančių šalių skirtumus;

• padėti suvokti dekolonizacijos reikšmę;

• atskleisti trečiojo pasaulio šalių sunkumus ir suvokti tų šalių svarbą tarptautinei bendruomenei.

M. Gorbačiovo reformos. Komunistinės sistemos žlugimas Europoje.

Vokietijų susijungimas.

TSRS suirimas. Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas. Tarptautinių santykių atšilimas. Šaltojo karo pabaiga. Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės raidos problemos. Karas Jugoslavijoje.

Tikslai ir uždaviniai:

• atskleisti reformų Tarybų Sąjungoje reikšmę komunistinės sistemos žlugimui ir politinės įtampos sumažėjimui;

• analizuoti komunistinės sistemos žlugimo priežastis ir padarinius;

• padėti suvokti, kad perėjimas iš socialistinės į demokratinę sistemą yra sudėtingas procesas;

• analizuoti Europos politinio žemėlapio pokyčius, įvykusius po socialistinės sistemos žlugimo.

Lietuva pertvarkos metais. LP Sąjūdžio pergalė laisvuose rinkimuose. 1990 m. kovo 11 d. aktai. 1991 m. sausio 13 d. įvykiai. Politinės padėties raida ir tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuvos konstitucinė sistema. Politinės partijos. Seimo ir prezidento rinkimų sistema. Aktualiausios valstybės vidaus ir užsienio politikos problemos. Lietuva ir Europos Sąjunga bei kitos tarptautinės organizacijos.

Tikslai ir uždaviniai:

• analizuoti tarptautines nepriklausomybės atkūrimo sąlygas;

• padėti suvokti, kad nepriklausomybė atkurta esant palankiai tarptautinei padėčiai ir aiškiai išreikštai tautos valiai, kuri pademonstruota per pirmuosius demokratinius rinkimus;

• padėti suvokti, kad nepriklausomybės atkūrimu buvo apvainikuota kelių kartų kovotojų dėl Lietuvos laisvės veikla;

• aptarti aktualiausias valstybės problemas, aiškintis jų sprendimo galimybes;

• aptarti Lietuvos politinės sistemos institucijas ir jų vietą valstybės gyvenime.

Perteklius ir skurdas. Pasaulinė taika ir lokaliniai karai. Demokratija ir diktatūros. Žmogaus teisės ir diskriminacija. Genocidas. Pabėgėliai. Terorizmas. Nusikalstamumas. Gamtinių išteklių sekimas. Aplinkos tarša.

Tikslai ir uždaviniai:

• aptarti aktualiausias šiandienos pasaulio problemas;

• atskleisti pasaulio įvairovę ir regioninius bei valstybinius skirtumus;

• padėti suvokti problemų globališkumą ir pasireiškimą kasdieniame valstybės ir net asmens gyvenime;

• analizuoti pagrindinių problemų priežastis.

Kultūros vystymosi sąlygos XX amžiuje. Kultūra ir totalitariniai režimai. Nauji kultūros reiškiniai. Masinė ir elitinė kultūra.

Tikslai ir uždaviniai:

• aptarti svarbiausius XX a. kultūros reiškinius bei raidos tendencijas;

• padėti suvokti mokslo ir technikos laimėjimų reikšmę visuomenės pažangai;

• padėti suvokti esminius XX a. kultūros bruožus;

• atskleisti politinės konjunktūros įtaką kultūrai, kultūros raidą totalitarizmo sąlygomis;

• atskleisti šiuolaikinės kultūros daugialypiškumą ir problemas.

Istorijos mokslas, jo paskirtis ir galimybės. Istorijos mokslo objektas. Istorijos šaltiniai, jų rūšys ir tipai. Istorijos šaltinių tyrimo ypatybės.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti istorijos mokslo šaltinius, jų skirtumus ir panaudojimo rekonstruojant istoriją galimybes ir būdus;

• padėti suvokti, kad istorijos metodologija, tikslai, tyrimo būdai laikui bėgant kito;

• padėti suvokti, kad istoriko darbo rezultatai priklauso nuo metodologijos, šaltinių bazės, tyrėjo nuostatų.

A lygiui:

• ugdyti supratimą, kad istorinė tiesa remiasi istorijos šaltinių duomenimis, jų analize;

• formuoti darbo su šaltiniais įgūdžius;

• remiantis konkrečiais pavyzdžiais, pademonstruoti skirtingų istorinės praeities interpretacijų galimybes;

• išaiškinti, kaip istoriniame tekste atsispindi jį sukūrusių žmonių nuostatos;

• analizuojant dokumentus, formuoti išvadų darymo, informacijos gavimo įgūdžius;

• analizuojant skirtingus tekstus, formuoti gebėjimą kritiškai vertinti šaltinius.

Žmogaus kilmės problema. Šiuolaikinis mokslas apie žmogaus kilme: išspręsti ir diskutuojami klausimai. Žemynų apgyvendinimas. Žmogaus gyvenimo sąlygos ir verslai. Žmogaus ir gamtos santykių kaita: žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimas. Priešistorinės visuomenės socialinių, lyčių, amžiaus grupių santykių raida.

Seniausias menas ir religija.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti mokslo duomenis apie žmogaus kilme;

• perteikti pagrindines žinias apie žmogaus ir visuomenės gyvenimą ikicivilizaciniu laikotarpiu;

• padėti suvokti nuolatinį žmogaus ir visuomenės kitimą ir progresą.

A lygiui:

• atskleisti, aptarti svarbiausias žmogaus kilmės aiškinimo klausimus;

• ugdyti supratimą, kad visuomenės raidoje buvo lūžių, kokybiškai pakeitusių žmogaus gyvenimą.

Civilizacijos sampratos. Pagrindiniai civilizacijos požymiai ir jos atsiradimo prielaidos.

Seniausios civilizacijos Šiaurės Afrikoje ir Azijoje (Egiptas, Tarpupis, Kinija, Indija ir t. t.).

Senųjų civilizacijų pažinimo šaltiniai.

Valstybių atsiradimo procesas. Hierarchinė visuomenės struktūra. Valstybės valdymas ir rašytinė teisė. Seniausieji įstatymai.

Civilizacijų laimėjimai:

• rašto atsiradimas ir jo raida;

• mokslo žinios (matematika, geometrija, astronomija);

• medicina;

• technikos naujovės (ratas, drėkinimo įrenginiai);

• susisiekimo priemonės ir keliai;

• statyba ir architektūra;

• menas.

Reikšmingiausi išlikę senovės civilizacijų paminklai.

Civilizacijų sąveika. Civilizacijos laimėjimų sklaida. Finikiečiai ir jų kolonijos.

Religija senosiose civilizacijose ir jos raida. Politeizmas ir monoteizmas.

Žydai. Jų valstybė. Judaizmas. Senasis Testamentas.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti istorijos mokslo duomenis apie civilizacijų atsiradimo priežastis;

• perteikti pagrindines žinias apie civilizacijų laimėjimus;

• padėti suvokti civilizacijos įvairovę, tęstinumą ir vientisumą;

• padėti suvokti, remiantis konkrečiais pavyzdžiais (raštas), šiandieninės civilizacijos ir pirmųjų civilizacijų ryšius.

A lygiui:

• aptarti civilizacijų pažinimo šaltinius, analizuoti prieinamus dokumentus;

• atskleisti, aptarti civilizuoto ir necivilizuoto gyvenimo skirtumus;

• ugdyti supratimą, kad perėjimas prie civilizuoto gyvenimo yra vienas reikšmingiausių šuolių žmonijos gyvenime;

• ugdyti supratimą, kad civilizacijos nebuvo izoliuotos, o veikė vienos kitas.

Kretos kultūra. „Rūmų civilizacija". Mikėnų kultūra. Trojos l aras. Pagrindiniai Egėjo civilizacijos raidos rekonstrukcijos šaltiniai.

Tikslai ir uždaviniai: A ir B lygiui:

• perteikti pagrindines žinias apie Egėjo civilizaciją;

• supažindinti su svarbiausiais archeologijos duomenimis, bylojančiais apie Egėjo civilizacijos laimėjimus.

Helenų civilizacijos samprata. Šios civilizacijos pagrindai. Graikų tauta.

Homeras ir Hesiodas apie tą laikotarpį, žmones, dievus. Mitai. Graikų religija.

Sinoikizmas. Graikų miestai-valstybės, visuomeninės jų santvarkos panašumai ir skirtumai. Pilietis. Polio valdymo sistemos i aidą. Demokratija.

Graikų kolonizacija. Konfliktai su kartaginiečiais, etruskais ir italikais. Karai su persais.

Atėnų suklestėjimas. Graikų polių karai.

Graikų kultūra: tradicijos, olimpinės žaidynės, raštas, teatras, architektūra, skulptūra ir skulptūriniai portretai, filosofija ir mokslas.

Didieji graikų išminčiai, karvedžiai, valstybės vyrai; jų mintys ir darbai.

Aleksandro Makedoniečio imperija ir graikų civilizacijos; laimėjimų plitimas Rytuose. Helenizmas.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti helenų civilizacijos reikšmę Europos kultūros ir politinei istorijai;

• analizuoti graikų mitus graikų gyvenimo pažinimo požiūriu;

• analizuoti, aptarti iškilesnių graikų veiklą, mintis, vietą pasaulio istorijoje;

• lyginti polių valdymo skirtumus ir reikšmę įvairioms visuomenės gyvenimo sritims.

A lygiui:

• aptarti helenų civilizacijos pažinimo šaltinius, istoriniu požiūriu analizuoti prieinamus tekstus;

• atskleisti Aleksandro Makedoniečio imperijos reikšmę civilizacijos laimėjimų plitimui;

• ugdyti supratimą, kad graikų kultūra buvo naujas žingsnis kultūros istorijoje, kuris stipriai paveikė vėlesnę Europos kultūros raidą;

• ugdyti supratimą, kad civilizacijos nebuvo izoliuotos, kad jos veikė vienos kitas;

• supažindinti su svarbiausiomis filosofinėmis graikų idėjomis, atskleisti jų iškeltų problemų svarbą.

Romos istorijos periodizacija.

Graikų ir Kartaginos kolonijos Apeninuose. Senieji pusiasalio gyventojai. Etruskai.

Romos miesto pradžia. Karalių valdymas.

Respublika ir jos valdymas. Patricijai, plebėjai ir jų kovos.

Romos ekspansija. Įsigalėjimo Italijoje taktika.

Romėnų kolonijos Italijoje ir keliai kaip pavergtų tautų kontrolės priemonė.

Romos kovos su Kartagina dėl viešpatavimo Viduržemio jūros pakrantėse.

Socialiniai ir politiniai karų padariniai. Klasiniai karai. Gajus Julijus Cezaris, jo politika ir likimas. Oktavianas Augustas ir respublikos pabaiga. Principatas.

Romėnų buitis: gyvenimas Romoje, romėnų šeima, tradicijos, pramogos.

Dvasinė kultūra: filosofija, religija, literatūra.

Romėnų teisė.

Imperijos valdžios krizė. Kareivių imperatoriai. Dominatas ir imperijos padalijimas.

Krikščionybės atsiradimas. Jėzus Kristus ir jo mokymas. Naujasis Testamentas. Krikščionybės kelias nuo persekiojamos iki valstybinės religijos.

Didysis tautų kraustymasis ir Vakarų Romos imperijos žlugimas.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti Romos reikšmę kultūros ir politinei istorijai;

• aptarti Romos reikšmę civilizacijos plitimui Europoje;

• analizuoti graikų ir romėnų kultūrų panašumus ir skirtumus;

• analizuoti Romos įsigalėjimo Viduržemio jūros pakrantėse taktiką ir imperijos valdymo priemones.

A lygiui:

• aptarti Romos istorijos pažinimo šaltinius;

• istoriniu požiūriu analizuoti prieinamus tekstus;

• analizuoti Romos visuomenės vidinės krizės reiškinius ir jų priežastis;

• aptarti Romos ir kitų civilizacijų sąveiką;

• analizuoti krikščionybės vaidmenį imperijoje.

Bizantijos visuomenė ir valstybė. Bandymai atkurti Romos imperiją.

Antikinės kultūros tradicijų tąsa. Bizantijos kultūra.

Imperijos žlugimas.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti Bizantijos reikšmę Europos kultūros ir politinei istorijai;

• aptarti Bizantijos reikšmę kultūrinių regionų formavimuisi Europoje;

• analizuoti Bizantijos ir antikinės kultūros ryšius.

A lygiui:

• aptarti Bizantijos įtaką Rytų Europos tautoms;

• analizuoti Rytų Romos imperijos gyvybingumo priežastis;

• analizuoti Bizantijos žlugimo priežastis.

Arabai iki Mahometo.

Islamo atsiradimas. Arabų kalifatas. Islamo šalių kultūra. Arabai ir Europa viduramžiais.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti islamo atsiradimo aplinkybes ir reikšmę pasaulio istorijai;

• aptarti arabų ir krikščionių santykius viduriniais amžiais;

• analizuoti musulmonų ir krikščionių kultūrų skirtumus viduriniais amžiais.

A lygiui:

• aptarti arabų kalifato reikšmę islamo kultūros plitimui;

• analizuoti prieinamus tekstus;

• aptarti islamo ir arabų vaidmenį dabartiniame pasaulyje.

Frankų valstybė ir imperija.

Viduramžių civilizacijos formavimasis. Feodalizmas. Civilizacijos plėtra. Krikščionybės plitimas.

Valstybė ir jos raida. Šventoji Romos imperija.

Kijevo Rusia ir jos nuosmukis.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Krikščioniškos Europos ir pagoniškos Lietuvos susidūrimas. Bažnyčios vaidmuo visuomenės gyvenime. Bažnyčia, dvasininkai ir kultūra.

Luomai.

Žemdirbystė, amatai, prekyba.

Miestai.

Svarbiausi visuomenės gyvenimo pokyčiai, kurie įvyko viduriniais amžiais.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• analizuoti viduramžių visuomenės formavimosi procesą;

• analizuoti antikinės ir viduramžių visuomenės skirtumus;

• aptarti vidurinių amžių laikotarpio reikšmę Europos ir Lietuvos istorijai;

• aptarti viduramžių reikšmę Europos ir Lietuvos kultūros ir politinei istorijai.

A lygiui:

• aptarti krikščionybės ir civilizacijos plitimo Europoje procesą;

• analizuoti istorinius šaltinius apie LDK raidą viduriniais amžiais;

• aptarti krikščionybės vietą ir vaidmenį viduramžių visuomenėje.

Politiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai Europoje XV-XVIII a.

Kapitalizmo pradžia.

Feodalinio susiskaldymo likvidavimas ir centralizuotų valstybių formavimasis (Anglija, Prancūzija, Ispanija, Rusija).

Renesansas - naujųjų laikų priešaušris.

Geografiniai atradimai. Jų reikšmė Europos ūkio, politinei raidai, Amerikos civilizacijoms ir Azijos šalims.

Išradimų ir atradimų reikšmė žmogaus pasaulėvokos ir gyvensenos kitimui (J. Gutenbergas, M. Kopernikas ir kt.).

Reformacija keičia Bažnyčią ir visuomenę. M. Liuterio, Ž. Kalvino idėjos ir veikla. Kovos tarp katalikų ir protestantų. Reformacijos socialiniai padariniai ir reikšmė kultūros raidai.

LDK reformacijos ir kontrreformacijos laikotarpiu. LDK ir Lenkijos unija. Bajorų demokratija. Reformacijos ir kontrreformacijos poveikis Lietuvos kultūros raidai. Barokas. Religinė tolerancija.

Olandijos ir Anglijos suklestėjimas. Kapitalizmas. Kova dėl pasaulinės prekybos.

Absoliutizmas Europoje, absoliutinio valdymo prielaidos ir esmė.

Šviečiamoji epocha ir jos idėjos.

Revoliucijos Europoje ir Amerikoje (Anglija, JAV, Prancūzija) keičia ekonominę ir politinę sistemą, visuomenės gyvenimą. Amerikos nepriklausomybės, Prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių deklaracijų svarbiausios idėjos ir reikšmė.

Lietuvos-Lenkijos valstybės nuosmukis, reformų bandymai ir žlugimas. Lietuvos prijungimas prie Rusijos imperijos.

Napoleonas, jo karai ir reikšmė socialinei bei politinei Europos raidai.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• atskleisti XV ir XVIII a. visuomenės, politinės struktūros, mąstymo skirtumus;

• analizuoti visuomenės gyvenimo pokyčius XV-XVIII a.;

• analizuoti renesanso, reformacijos poveikį LDK kultūrai;

• padėti suvokti, kad perėjimas į naujuosius laikus buvo ilgas procesas.

A lygiui:

• aptarti geografinių atradimų, renesanso, reformacijos reikšmę vidurinių amžių visuomenės struktūrų irimui;

Mokslo, technikos raida ir pramonės perversmas. Socialiniai perversmo padariniai: gamybos apimties didėjimas, transporto sistemos plėtra, nauja socialinė struktūra, urbanizacija, gyvenimo būdo ir buities pokyčiai.

Naujos socialinės problemos ir konfliktai bei jų sprendimo būdai.

Politinės socialinės teorijos: liberalizmas, konservatizmas, socializmas.

Politinės partijos. Darbininkų politinio aktyvumo didėjimas.

Reikšmingiausi socialiniai XIX a. konfliktai Europos šalyse, Amerikoje ir jų padariniai (revoliucijos Europoje, pilietinis karas JAV).

Modernios valdymo sistemos formavimasis Europos šalyse. Svarbiausi Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV politinių sistemų bruožai.

Nacionalumo reikšmės augimas. Nacionalizmas ir kova dėl tautinių valstybių sukūrimo. Reikšmingiausi nacionaliniai judėjimai ir konfliktai.

Rusijos imperija. Carų nacionalinė politika ir lietuvių tautinis sąjūdis. Politinės valstybinės lietuvių orientacijos keitimasis. Tautinis sąjūdis ir tautinės valstybės idėjos formavimasis.

Europos ekspansijos pasaulyje stiprėjimas. Kolonijinė politika. Pasaulio pasidalijimas ir svarbiausios kolonijinės imperijos.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• padėti suvokti, kad XIX a. įvyko esminiai pokyčiai ekonominiame ir politiniame pasaulio gyvenime;

• aptarti visuomenės gyvenimo pokyčius;

• aptarti Rusijos imperijos ir kitų didžiųjų Europos šalių raidos panašumus ir skirtumus;

• aptarti Lietuvos visuomenės raidą XIX a.

A lygiui:

• analizuoti politines ir socialines XIX a. teorijas;

• analizuoti Europos politinį žemėlapį;

• padėti suvokti lietuvių ir kitų tautų nacionalinių judėjimų panašumus ir skirtumus.

Karo priežastys. Kariniai blokai. Karo eiga ir rezultatai. Europos politinio žemėlapio pokyčiai po karo. Naujų valstybių susikūrimas. Lietuva karo metais. Pastangos atkurti nepriklausomybę.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti karo priežastis ir eigą;

• padėti suvokti politinių karo padarinių reikšmę Lietuvos valstybės atkūrimui.

A lygiui:

• analizuoti Lietuvos politinės situacijos kitimą karo metu;

• analizuoti Lietuvos politikų veiklą siekiant atkurti valstybę;

• padėti suvokti Lietuvos ir kaimyninių šalių padėties skirtumus;

• analizuoti Europos politinio žemėlapio pokyčius po karo.

Bolševikų diktatūra Rusijoje. Bolševikų teorija ir valdymo praktika.

Demokratinės valdymo sistemos trūkumai ir kritika pokario Europoje.

Demokratijos alternatyvų paieškos: komunistų pastangos paimti valdžią, fašizmo atsiradimas.

Fašistų įsigalėjimas Italijoje ir fašistinė diktatūra. Fašistų idealai ir valdymo praktika. Nacionalsocializmas Vokietijoje. A. Hitlerio diktatūra.

Diktatūrų kūrimo mechanizmas. Propaganda ir teroras kaip diktatorių valdymo priemonės. Propagandos ir prievartos vartojimo metodika.

Diktatorių „laimėjimai" ir tragiški valdymo padariniai. Agresyvumas, rengimasis karui ir provokacinė užsienio politika.

Antidemokratinių jėgų puolimas. Pilietinis karas Ispanijoje.

Autoritariniai režimai Europos šalyse, jų požymiai ir kūrimosi mechanizmas.

Parlamentinio ir autoritarinio valdymo skirtumai Lietuvoje.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti diktatūrų įsigalėjimo priežastis ir padarinius;

• aptarti demokratinio ir diktatoriško valdymo skirtumus;

• aptarti diktatūrų panašumus ir skirtumus;

• padėti suvokti Hitlerio įsigalėjimo Vokietijoje reikšmę Lietuvai.

A lygiui:

• analizuoti Lietuvos politinę raidą ir perversmo priežastis;

• analizuoti fašistų teoretikų teiginius, padėti suvokti ji pavojingumą visuomenei;

• analizuoti Stalino ir Hitlerio valdymo metodus.

Tarptautinių santykių komplikavimasis 4-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Ašies valstybių agresyvumas ir Vakarų demokratijų pasyvumas

Molotovo-Ribentropo pakto reikšmė karo pradžiai. Paktas ir Lietuva.

Hitlerio armijos triumfo žygis per Europą ir jo sustabdymas prie Stalingrado.

Rusijos-Didžiosios Britanijos-JAV sąjunga ir bendradarbiavimas sutriuškinant Vokietiją, Japoniją bei jų sąjungininkus.

Lietuva karo metais: komunistinė ir nacistinė okupacija, kolaboravimas ir pasipriešinimas. Lietuvos aukos ir nuostoliai.

Karo nusikaltimai ir nusikaltėliai. Holokaustas. Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimas. Niurnbergo procesas.

Politiniai teritoriniai pokyčiai Europoje po karo.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti karo priežastis, eigą ir padarinius;

• padėti suvokti Europos politinių įvykių ir procesų lemiamą reikšmę Lietuvos valstybės likimui;

• padėti suvokti karo nusikaltimų Europoje ir Lietuvoje mastus ir baisumą.

A lygiui:

• analizuoti Lietuvos politinės padėties kitimą karo metu;

• analizuoti Lietuvos politikų veiklą 1940 m. vasarą;

• analizuoti Lietuvos 1939-1945 metų istorijos šaltinius;

• padėti suvokti pavojų, kuris buvo iškilęs tautai ir valstybei karo metu;

• analizuoti Europos politinio žemėlapio pokyčius po karo.

Komunizmo ekspansija Europoje ir Azijoje.

Įtampos tarp TSRS ir Vakarų šalių didėjimas.

Šaltasis karas. Karinių blokų susikūrimas. Ginklavimosi varžybos. Rytų ir Vakarų dialogas ir reikšmingiausi susitarimai.

Globalinė taika ir lokaliniai konfliktai.

Mokslo ir technikos revoliucija.

Socializmo sistemos šalys ir jų problemos: gamybos neefektyvumas, menkas pragyvenimo lygis, gyventojų nepasitenkinimas komunistų diktatūra ir pasipriešinimas.

Partizanų kovos Lietuvoje.

1956 m. įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje.

„Prahos pavasaris" ir jo užgniaužimas. „Solidarumo" judėjimas Lenkijoje.

Vakarų šalys. Demokratijos raida. Sparti pramonės plėtra. Mokslo ii technikos revoliucija.

Dekolonizacijos proceso prielaidos ir eiga.

Trečiasis pasaulis. Svarbiausi Trečiojo pasaulio regionai, šalių apibūdinimas ir problemos.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• aptarti šaltojo karo priežastis, išaiškinti jo reiškimosi būdus;

• analizuoti komunistų įsigalėjimą Rytų Europos šalyse;

• padėti suvokti sunkumus, su kuriais susidūrė Rytų Europos (ir Lietuvos) tautos, priešindamosi komunistinėms diktatūroms;

• išaiškinti mokslo ir technikos revoliucijos esmę ir reikšmę pokario pasauliui.

A lygiui:

• analizuoti Lietuvos ir Rytų Europos šalių padėties skirtumus;

• analizuoti pasipriešinimo judėjimo Lietuvoje istorijos šaltinius;

• padėti suvokti Lietuvos ir kaimyninių šalių padėties skirtumus;

• analizuoti lokalinių konfliktų priežastis ir didžiųjų valstybių vaidmenį juose.

M. Gorbačiovo reformos. Komunistinės sistemos žlugimas Europoje.

Dviejų Vokietijų susijungimas.

TSRS suirimas. Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas.

Šaltojo karo pabaiga.

Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės raidos problemos.

Karas Jugoslavijoje.

Lietuvos valstybės, ūkio, visuomenės raida.

Dabarties pasaulio prieštaravimai ir problemos: perteklius ir skurdas, taika ir karai, demokratija ir diktatūros, žmogaus teisės i genocidas, terorizmas, gamtinių išteklių sekimas, aplinkos tarša.

Tikslai ir uždaviniai:

B lygiui:

• išaiškinti pertvarkos priežastis ir esmę;

• padėti suvokti, kad TSRS demokratizacija sudarė sąlygas Ryti Europos demokratizacijai ir Pabaltijo valstybėms atkurti;

• aptarti karo Jugoslavijoje priežastis ir eigą;

• padėti suvokti dabarties pasaulio problemų globališkumą.

A lygiui:

• analizuoti politinės padėties kitimą Lietuvoje paskutiniaisiais 9-ojo dešimtmečio metais;

• analizuoti Lietuvos politikų veiklą siekiant atkurti valstybę;

• analizuoti dabarties ir šaltojo karo laikų tarptautinių santykių skirtumus;

• aptarti globalines problemas ir jų reiškimąsi įvairiose pasaulio šalyse.