2009 m. egzamino programa

1. Istorijos valstybinio brandos egzamino programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. Istorijos egzamino programoje nurodyti reikalavimai mokinių pasiekimams parengti vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose keliamais ugdymo tikslais ir bendrojo išsilavinimo standartuose fiksuotais mokinių pasiekimais.

2. Programa siekiama apibrėžti egzamino turinį, užduoties formą, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. šiuo dokumentu privalo vadovautis egzamino užduočių rengėjai.

3. Istorijos valstybiniu brandos egzaminu (toliau – egzaminu) siekiama įvertinti kiekvieno egzaminuojamojo žinias, įgūdžius ir gebėjimus, palyginti mokinių pasiekimus šalies mastu, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas kandidatų atrankai į aukštąsias ir kitas mokyklas. Šiuo mokinių žinių ir gebėjimų tikrinimu stengiamasi daryti įtaką istorijos mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti istorijos mokymą ir mokymąsi.

4. Istorijos mokymasis mokykloje yra bendrojo ugdymo dalis. Vidurinio ugdymo pakopoje mokinys gali mokytis istorijos bendruoju arba išplėstiniu kursu. Tačiau skirtingų istorijos kursų mokymosi mokykloje bendrieji tikslai išlieka tie patys. Svarbiausias istorijos mokymo vidurinėje mokykloje tikslas – ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istorinės raidos rezultatas. Per istorijos pamokas mokinys turėtų išmokti pažinti, suprasti ir vertinti praeitį remdamasis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais (duomenų rinkimu, analize, lyginimu, įrodymu, sinteze, išvadų darymu), gebėti interpretuoti ir aiškinti praeities faktus.

5. Baigęs vidurinio ugdymo programą, mokinys turi gebėti:

5.1. nurodyti svarbiausius istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio susiformavimą;

5.2. paaiškinti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, atkleisti jos ypatumus ir raidos sąsajas su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais;

5.3. žinoti ir suprasti svarbiausių istorinių asmenybių, minimų šioje programoje, vaidmenį istorijoje;

5.4. pasinaudoti istorinėmis žiniomis aiškindamas ir vertindamas įvykius bei reiškinius;

5.5. jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius;

5.6. nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus;

5.7. diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius, tinkamai vartoti sąvokas.

6. Egzaminu siekiama:

6.1. patikrinti ir įvertinti mokinių žinias apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus, reiškinius, procesus, jų esminius bruožus, tarpusavio sąsajas, istorines sąvokas ir asmenybes, visuomenės ir jos raidos problemų išmanymą;

6.2. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti, nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorijos šaltinius, istorikų tekstus, juos lyginti ir daryti argumentuotas išvadas;

6.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą taikyti istorijos žinias aiškinant istorinių šaltinių ir istorikų tekstų turinį, jų kontekstą bei dabarties pasaulio įvykių, reiškinių, procesų atsiradimo priežastis ir pasekmes, naudojant žemėlapius, lokalizuojant svarbiausius įvykius.

7. Egzamino metu vertinami šie mokinių gebėjimai:

7.1. žinios ir supratimas, t. y. svarbiausių Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktų, reiškinių, procesų žinojimas ir supratimas; gebėjimas tinkamai vartoti sąvokas; istorinių asmenybių vaidmens žmonijos istorijoje suvokimas; priežasčių ir pasekmių, įvykių reikšmingumo bei jų raidos, skirtingų požiūrių supratimas;

7.2. žinių taikymas, gebėjimas tyrinėti ir vertinti, t. y. istorinių šaltinių ir istorikų tekstų nagrinėjimas ir lyginimas, jų kritinis vertinimas ir interpretavimas, priežasties, pasekmės ir reikšmės nustatymas, išvadų darymas ir jų pagrindimas, gebėjimas taikyti istorijos žinias aiškinant šaltinių turinį ir kontekstą, nustatant ir aiškinant požiūrius bei interpretacijas.

8. Programos 1 priede pateikiami mokinių, laikančių istorijos egzaminą, gebėjimų reikalavimai. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą apima ir bendrojo kurso reikalavimus. Nurodyti mokinių gebėjimai tikrinami pagal egzamino programos 2 priede nurodytą tematiką.

9. Egzamino turinys suskirstytas į 15 temų:

9.1. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos.

9.2. Krikščionybės atsiradimas ir plitimas.

9.3. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai.

9.4. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos.

9.5. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje.

9.6. Lenkijos-Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.

9.7. švietimo epocha, jos idėjų nulemti politiniai ir visuomeniniai pokyčiai.

9.8. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje.

9.9. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai.

9.10. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.

9.11. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.

9.12. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai.

9.13. Pasaulis ir Lietuva šaltojo karo metais.

9.14. Pasaulis ir Lietuva XX-XXI amžių sandūroje.

9.15. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas.

10. Programos 2 priede išdėstyta istorijos egzamino tematika ir išsamesnis jos atskleidimas. Istorijos egzamino išplėstinio kurso temų turinys apima ir bendrojo kurso istorijos egzamino turinį.

11. Mokiniai turėtų žinoti programoje nurodytas datas ir asmenybes, suvokti nurodytų istorinių asmenybių vaidmenį. Jeigu programoje istorinė asmenybė nenurodoma, teste nebus užduočių, reikalaujančių žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos istorinės asmenybės, kurios padėtų mokiniui atpažinti epochą ar aprašomus įvykius. Kai prie programoje minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, suvokti įvykių chronologinę seką.

12. Mokinys privalo žinoti istorijos sąvokų reikšmes ir gebėti tas sąvokas tinkamai vartoti.

13. Egzamino užduotis sudaro klausimai iš pasaulio, Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės visuomenės politinio gyvenimo. Pasaulio istorijai skiriama apie 50 proc., Lietuvos istorijai – apie 40 proc., o šiuolaikinės visuomenės politiniam gyvenimui – apie 10 proc. visų klausimų. Chronologijos požiūriu istorijos klausimai
jungiami į tris grupes:

13.1. Senovė ir viduriniai amžiai (iki XV amžiaus pabaigos). Šiai grupei skiriama apie 25 % visų klausimų.

13.2. Naujieji amžiai (XV amžiaus pabaiga–XX amžiaus pradžia). Šiai grupei skiriama apie 25 % visų klausimų.

13.3. Naujausioji istorija (XX–XXI a.). Šiai grupei skiriama apie 40 % visų klausimų.

14. Politiniam šiuolaikinės visuomenės gyvenimui skiriama 10 % visų klausimų.

15. Egzamino užduotys metodiniu požiūriu susideda iš dviejų dalių.

15.1. Pirmoji dalis – klausimai, į kuriuos atsakant reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš kelių pateiktųjų.

15.2. Antrąją dalį sudaro klausimai, į kuriuos atsakant reikia nagrinėti istorijos šaltinius (tekstus, statistinę informaciją, iliustracijas, žemėlapius ir kt.) bei istorinių veikalų fragmentus. Juose reikalaujama parodyti istorijos žinias ir gebėjimą nagrinėti bei vertinti patį dokumentą, rasti reikalingą informaciją užduotims atlikti ir problemoms spręsti, atpažinti įvykius ir procesus, susieti pateiktą informaciją su žinomu istorijos kontekstu ir t. t.

16. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 25 - 35 % taškų, už antrąją – 65 - 75 %. Užduotyje pateikiami įvairaus sudėtingumo klausimai: 30 % lengvų , 40 % vidutinio sunkumo ir 30 proc. sudėtingų. Apie 40 proc. istorijos egzamino užduočių susijusios su žiniomis ir gebėjimais, įgyjamais mokantis istorijos pagal bendrojo kurso programą.

17. Istorijos egzamino matrica

18. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktas egzamino užduotis yra 100.

19. Egzamino vertinimas yra norminis. Egzaminas administruojamas egzaminų centruose. Mokinių darbai vertinami centralizuotai, vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina du vertintojai. Jų nuomonėms išsiskyrus, sprendimą priima trečiasis vyresnysis vertintojas. Egzaminą išlaikiusių mokinių rezultatai lyginami tarpusavyje ir vertinami normine 100 balų skale.