KARVĖ IR POLITIKA
Borisas Dauguvietis nešiojo vienoje ausyje auskarą ir buvo aukšto ūgio, todėl visų greitai pastebimas.
1937 metais Šiaulių teatre ruošdamasis statyti originalią pjesę, jis nuėjo į turgų ieškoti lietuviško tipo.
Besidairant po turgų, priėjo pagyvenęs valstietis ir nedrąsiai kreipėsi į tokį savotišką žmogų:
– Ponuli, ar jūs man negalėtumėt pagelbėti!.. Perku karvutę, bet... negaliu suvokti, ar ji pieninga ar ne.
Borisas Dauguvietis apžiūrėjo karvę iš priekio, iš užpakalio, ir paklausė ūkininko:
– Ar jūs skaitote „Ūkininko patarėją"?
– Skaitau...
– Tai duokit ir jai – jei skaitys šį „patarėją", karvė nepieninga, o jei skels ragu į laikraštį – pirkite ją.
Tai pasakęs, nuėjo.
