IŠMINTIS IR KVAILYBĖ
Filosofas Imanuelis Kantas (1724–1804) būdavo labai punktualus. Jis kasdien tuo pačiu laiku eidavo pasivaikščioti, ir senojo Karaliaučiaus gyventojai, pamatę jį miesto aikštėje, pasitikrindavo laikrodžius: būdavo 12 valanda.
Kartą miesčionis, Kantui einant gatve, pastebėjo jo kostiumą vienoje vietoje trupučiuką praplyšus ir baltuojant. Pribėgęs jis parodė skylutę ir tarė:
Ponas Kante, iš ten išmintis šviečia. Filosofas pasisuko ir ramiai atsakė.
Taip, o į ten žiūri kvailybė.
KANTO ATSAKYMAS
Senas generolas, Imanuelio Kanto draugas, vedė jauną, 18 metų merginą. Apie savo vedybas jis pranešė filosofui ir pridūrė:
– Žinoma, tokiame amžiuje aš jau negaliu tikėtis vaikų.
– Taip,– sausai pastebėjo Kantas, – tikėtis nėra ko, bet reikia bijoti...
