DEJA...
Kai Markas Tvenas dar vadovavo „Arizonos Kikerio“ laikraščiui, jaunas poetas prisiurbė jam kelis eilėraščius. Lydraštyje poetas rašė: „Ar galėčiau Jums kas savaitę prisiųsti po kelis eilėraščius“?
Markas Tvenas atsakė jam šitaip: „Deja, jūs tai galite.“
IŠMINTINGAS TINGINYS
Jaunystėje Markas Tvenas tarnavo kurį laiką plantacijoje darbininku. Kartą per vidudienio kaitrą plantacijos darbininkai sugulė medžių pavėsyje pailsėti. Tuo metu jojo pro šalį gubernatorius ir plantacijos savininkas. Pastebėjęs miegančius vyrus, gubernatorius pradėjo juokauti:
– Tokių dykaduonių aš dar niekur nesu matęs. Prisipažinkite, kuris iš jūsų didžiausias tinginys? Jam duosiu 10 dolerių!
Kaip įkąsti vyrai galvotrūkčiais pašoko ir kiekvienas tikino, kad jis esąs didžiausias tinginys. Pagaliau triukšmui aprimus, Markas Tvenas, kuris vienas dar tebegulėjo, tarė žiovaudamas:
– Nulipkite jūs dabar nuo arklio ir įkiškite man tuos 10 dolerių į kišenę.
NELAIMINGAS MARKAS TVENAS
Keliaudamas su paskaitomis, Markas Tvenas nedideliame miestelyje užsuko į kirpyklą nusiskusti.
– Jūs, turbūt, ne vietinis? – pastebėjo kirpėjas.
– Taip, esu čia pirmą karią.
– Geru laiku pas mus pataikėte. Šį vakarą čia skaitys paskaitą Markas Tvenas. Manau, kad ir jūs nueisite paklausyti?
– Turbūt.
– Ar turite bilietą?
– Dar ne.
– Bet visi bilietai seniai išpirkti. Jums teks stovėti.
– Tokia jau mano laimė. Kai tas tipas skaito paskaitą, man nuolat tenka stovėti.
