Pirmąsias žinias apie fotoaparato veikimo principą yra pateikęs Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.). Tiesa, jis aprašo ne fotoaparatą, bet kamerą obskurą.
Žymiai vėliau italų dailininkas ir išradėjas Leonardas da Vinčis (1452-1519) taip apibūdino šią kamerą: „Jeigu ryškiai apšviestų daiktų atvaizdas patenka per mažą apvalią skylutę į labai tamsų kambarį, tai, pastatę netoli šios skylutės balto popieriaus lapą, pamatysime visus atitinkamų dydžių ir spalvų daiktus...“
Italų fizikas Džiovanis Baptistas Dela Porta 1570 m. skylutėje įtaisė specialų stiklą ir sukonstravo pernešamą kamerą obskurą. Vėliau jis pagamino kamerą obskurą-dėžę, o tai jau ir buvo šiuolaikinio fotoaparato prototipas.
Ilgą laiką kamera obskura buvo naudojama kaip žaislas. Prancūzų dailininkas Kaljo panaudojo ją paveikslams kopijuoti.
Vėliau minėtoji kamera buvo tobulinama žymiai sparčiau.
šiuolaikinės fotografijos išradėju laikomas prancūzas dailininkas Luji Dageras (1787-1851). Tuo metu fotografijos srityje dirbo ir kiti, tačiau Dageras praktiškai pasiekė geriausių rezultatų. 1829 m. Dageras sudarė su savo tėvynainiu Niseforu Niepsu (1765-1833) sutartį, pagal kurią jie kartu tobulino Niepso išradimą. Niepsas pastebėjo, kad, padengus popierių kai kuriomis sidabro druskomis, ant jo galima gauti atvaizdą. Tam tikslui jis panaudojo kamerą obskurą. Tačiau Niepsas nežinojo, kaip užfiksuoti tą atvaizdą. Bandė vietoj popieriaus naudoti stiklą, akmenį, geležį. Jo darbų išvados buvo paskelbtos „Pastabose apie heliografiją“, pridėtose prie sutarties su Dageru. Dageras pastebėjo, kad, paveikus sidabrinę plokštelę jodo ir bromo garais ir apšvietus ją kameroje obskuroje, o po to vėl paveikus gyvsidabrio garais, gaunamas atvaizdas. Plokštelę su atvaizdu Dageras fiksuodavo valgomosios druskos tirpalu. Vėliau, Heršelio patariamas, jis panaudojo tam reikalui 10% natrio hiposulfito tirpalą. Kadangi Dagero darbai buvo reikšmingesni atvaizdams gauti, toks fotografavimas buvo pavadintas dagerotipija. Kitu keliu nuėjo anglas Viljamas Talbotas (1800-1877). Dageras gaudavo tik vieną fotografijos egzempliorių, o Talbotas sugebėjo pagaminti po keletą egzempliorių. Talbotui priklauso negatyvinio-pozityvinio proceso atradimas. Jo negatyvai buvo pagaminti ant paprasto popieriaus, kurį Talbotas apdorodavo sidabro druskomis.
Fotografijos gimimo metais laikomi 1839-ji, kai Dageras ir Talbotas paskelbė savo išradimus.
Beveik kartu su fotografijos (dagerotipijos) išradimu prancūzas Žiro pradėjo serijinę fotoaparatų (kameros obskuros su objektyvu ir kitais neesminiais pataisymais bei patobulinimais) gamybą.
1840 m. vengrų mokslininkas, vokiečių firmos Foichtlender užsakymu, apskaičiavo fotoobjektyvo matmenis. Objektyvo santykinė anga ir kitos savybės buvo taip tobulai apskaičiuotos, kad šio tipo objektyvas beveik 100 metų išsilaikė fotopramonėje.
1842 m. ta pati Foichtlenderio firma pagamino pirmą metalinį fotoaparatą. 1847 m. pirmąją kamerą su dumplėmis sukūrė rusų fotografas Sergejus Levickis, panaudodamas tam tikslui rusų armonikos dumples.
Kalinauskas D. Fotoaparato išradimas// Mokslas ir gyvenimas.– 1966.– Nr. 2.– P. 36-37.
