Šaltiniai
Į 26–38 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.
ŠALTINIS A
ŠALTINIS B. Iš A. J. P. Taylor knygos „Nuo Sarajevo iki Potsdamo. Europa 1914–1945“
Daug kas tikėjosi, kad taikos konferencija, sušaukta Paryžiuje 1919 metų pradžioje, paskelbs Taikos ir Teisingumo erą. Prezidentas Vilsonas buvo laikomas, ne tik jo paties, šiuolaikiniu Išganytoju iš Naujojo Pasaulio. Vėliau iliuzijos išsisklaidė. Buvo įtariama, kad Vilsoną apgaudinėjo Loidas Džordžas ir Klemanso. Tačiau Vilsono veikla buvo stebimai nedemokratiška demokratiškam politikui. Jis gynė apsisprendimo teisę. Sąjungininkai tvirtino, kad jie kovoja už mažų nepriklausomybę, ir kiekviena tauta, net pati mažiausia, tvarkingai pasiuntė delegaciją į taikos konferenciją. Su šiomis delegacijomis buvo retai tariamasi, ir jos nė karto negavo sprendimo teisės. [...] Taikos sutartis su Vokietija buvo priešingybių derinys, kaip ir daug kas, daryta Paryžiaus taikos konferencijoje. Su vokiečiais nebuvo skaitomasi. Sutartis iš esmės buvo jiems primesta beveik be derybų, bent jau be žodinių derybų, – unikalus naujųjų laikų istorijos atvejis. [...] Vokietija prarado tik tą teritoriją, kurioje gyveno kitų tautybių žmonės, – šiek tiek jos atiteko Danijai, žymi dalis – Lenkijai. Šiaip jau Vokietija išplaukė nenukentėjusi, vis dar neginčijamai pirmaeilė valstybė, kuriai tereikia atsigauti po laikino nusilpimo.
Šaltinis C. Iš P. Klimo knygos „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919-1940 m.“
Silpniausia mūsų gausios delegacijos darbo pusė buvo jos neoficialumas. Mes nebuvome prileisti prie Konferencijos stalo. Tik viena Lenkija buvo išskirta iš buvusios Rusijos, kaip savarankiška valstybė ir net kariaujanti sąjungininkų eilėse; Latvijos, Estijos ir Lietuvos klausimai buvo svarstomi Rusijos problemų komplekse. Nedalyvaujant Rusijos delegatams, tie klausimai buvo atidedami arba rezervuoti tam tikrai Rusijos komisijai. Mums teko veikti tik neoficialiai Konferencijos prieškambariuose. Todėl Lenkijos pozicija mūsų atžvilgiu buvo nepalyginamai stipresnė. Lenkai tatai, žinoma, išnaudojo. Jie nesivaržė reikšti savo pretenzijų į Lietuvą kaip savo provinciją. [...] Tačiau nepaisant visų sunkenybių, mums pasisekė įrodyti lietuvių tautos teises apsispręsti Vilsono principais. [...] Delegacijai nepavyko išgauti Lietuvos valstybės pripažinimo, kaip tatai nepavyko nei latviams, nei estams. Bet vis dėlto Lietuva buvo paminėta Versalio traktate, ir Lietuvai buvo numatyta priskirti Klaipėdos kraštą, kai pats Lietuvos statusas bus paaiškėjęs.
Atrodo, kad didžiosios valstybės čia nenorėjo užbėgti už akių ir laukė, kaip rutuliosis patys įvykiai.
Šaltinis D. 1919 m. britų karikatūra „Taika ir ateitis – parakas patrankoms“
Klausimai
26. Kurioms valstybėms atstovavo šaltinyje B minimi ir karikatūroje pavaizduoti Vilsonas, Loidas Džordžas ir Klemanso?
Vilsonas ........ Loidas Džordžas ......... Klemanso .......... (1 taškas) Atsakymas
27. Paaiškinkite, kodėl Versalio taikos sutartį su Vokietija šaltinio B autorius vertina kaip „priešingybių derinį“. (1 taškas) Atsakymas
28. Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite, kokį politinį principą siekė įgyvendinti Vilsonas. Paaiškinkite, koks prieštaravimas išryškėjo įgyvendinant šį principą.
Principas ......... Paaiškinimas .......... (2 taškai) Atsakymas
29. Šaltinyje C minimos Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija. Žemėlapyje Lenkiją pažymėkite skaičiumi 1, Lietuvą – skaičiumi 2, Latviją – skaičiumi 3, Estiją – skaičiumi 4.
30. Įvardykite žemėlapyje skaičiumi 5 pažymėtos teritorijos istorinį pavadinimą. Nurodykite, kuriai valstybei ši teritorija priklausė.
Teritorija ......... Valstybė .......... (1 taškas) Atsakymas
31. Įvardykite teritoriją, žemėlapyje pažymėtą skaičiumi 6. Paaiškinkite, kodėl šią teritoriją Vokietija turėjo atiduoti Prancūzijai.
Teritorija ........... Paaiškinimas .......... (2 taškai) Atsakymas
32. Įvardykite teritoriją, žemėlapyje pažymėta skaičiumi 7. Remdamiesi žiniomis, nurodykite, kuriai valstybei ir kokiu būdu 1923 m. ši teritorija atiteko.
Teritorija ........... Valstybė ............. (2 taškai) Atsakymas
33. Šaltinyje C minima, kad Konferencijoje nedalyvavo Rusijos delegatai. Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite:
1. Kodėl Rusijos delegatai oficialiai nedalyvavo Konferencijoje?
2. Kodėl Rusijos problemų sprendimas buvo atidedamas? (2 taškai) Atsakymas
34. Remdamiesi šaltiniu C, nurodykite, tarp kokių dviejų naujai susikūrusių valstybių išryškėjo nesutarimai. Paaiškinkite, kodėl tarp šių valstybių kilo nesutarimų.
Valstybės ........ Paaiškinimas ......... (2 taškai) Atsakymas
35. Kokia pagrindinė karikatūros mintis? Nurodykite du istorinius faktus, kurie pagrįstų karikatūros pagrindinę mintį.
Pagrindinė mintis ......... Pagrindimas .......... (2 taškai) Atsakymas
36. Kuo panašios ir kuo skiriasi šaltiniuose B ir C aprašytos „mažųjų“ valstybių veiklos galimybės Konferencijoje?
Panašumas ........ Skirtumas ............. (2 taškai) Atsakymas
37. Remdamiesi šaltiniu C, paaiškinkite, kokios dvi kliūtys trukdė Lietuvai taikos konferencijoje išgauti valstybės pripažinimą.
1 ........ 2 ........ (2 taškai) Atsakymas
38. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite du teigiamus ir du neigiamus Konferencijos padarinius Europai. Pasirinkę vieną iš nurodytų padarinių, paaiškinkite, kaip jis paveikė tolimesnę Europos raidą.
Teigiami ........ Neigiami ........ Paaiškinimas ........ (5 taškai) Atsakymas
2008 m. valstybinis egz.
