Šaltiniai
Į 56-64 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.
Šaltinis A (Iš Rusijos caro manifesto apie baudžiavos panaikinimą)
Įsigilinę į kilmės ir luomų klausimą valstybėje, mes įžiūrėjome, kad valstybės įstatymai, aktyviai užtikrindami gerovę aukštuomenei ir vidutiniesiems luomams, nustatydami jų pareigas, teises ir privilegijas, nebuvo tolygiai palietę baudžiauninkų [...]. Paskelbus nurodytus naujus nuostatus, baudžiauninkai gaus nustatytu laiku visas laisvų kaimo gyventojų teises [...]. Kartu jiems suteikiama teisė išsipirkti sodybą, o dvarininkams sutinkant, jie gali įsigyti nuosavybėn laukus bei kitas naudmenas, išskirtas jiems nuolatiniam naudojimui. Taip įsigiję nuosavybėn tam tikrą žemės kiekį, valstiečiai bus laisvi nuo prievolių dvarininkams už išpirktą žemę ir galutinai pereis į laisvų valstiečių-savininkų luomą [...]. Kad būtų patogiau įgyvendinti tarp dvarininkų ir valstiečių tuos susitarimus, pagal kuriuos pastarieji įsigis nuosavybėn kartu su sodybomis ir žemės ūkio naudmenas, vyriausybė teiks paramą, išduodama, remiantis atskiromis taisyklėmis, paskolas ir perskaičiuodama dvarų skolas.
Šaltinis B (Iš 1922 metų Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo)
Kiekvienos savarankiškai gyvenančios bežemių ir mažažemių žemės darbininkų šeimos galva arba savarankiškai gyvenąs atskiras asmuo turi teisę gauti žemės šio įstatymo nustatytomis sąlygomis [...] asmenims grąžinama žemės tiek, kad su jų turimąja ir gaunamąja, likviduojant servitutus [bendro naudojimosi teisė] ir bendras ganyklas, žemė sudarytų ne daugiau kaip 80 hektarų [...]. Žemė gaunama: skaldomojo dvaro darbininkai, kurie jame gyvena ir dirbo prieš karą, mažažemiai, kurie turi mažiau kaip 10 hektarų žemės ir kurių laukas prieina skaldomąją žemę arba kurie yra iš gretimojo skirstomo į viensėdijas kaimo, ir dvaro nuomininkai, nuomoją ne daugiau kaip 50 dešimčių skaldomojo dvaro žemės [...]. Kaimo srityje duodama žemės bežemiams nuo 8 iki 20 hektarų, o mažažemiams pridedama žemės ligi šios normos. Žemės duodama prie daikto ir kiek galint žemės ūkio atžvilgiu racionaliuose viensėdžių tipo vienetuose.
Šaltinis C (Valstybinio žemės fondo paskirstymas Lietuvoje 1919-1940 metais)
| Skirta žemės | Sklypai | Plotas | |
|---|---|---|---|
| hektarais | procentais | ||
| Naujakuriams | 38.747 | 362.084 | 27,80 |
| Mažažemiams | 26.367 | 90.629 | 6,96 |
| Kaimo darbininkų daržams | 7.918 | 3.287 | 0,25 |
| Valstiečiams už servitutus | 28.214 | 2,17 | |
| Palikta dvarininkams | 1.734 | 186.621 | 14,33 |
| Valstybinėms įstaigoms, savivaldybėms, visuomeninėms organizacijoms ir t. t. | 5.234 | 50.409 | 3,87 |
| Valstybės miškų ir vandenų ūkiui | 557.894 | 42,83 | |
| Parduota ir kitoms reikmėms paskirta žemė | 18.109 | 1,39 | |
| Liko neišdalyta | 5.145 | 0,40 | |
| Iš viso | 1.302.392 | 100,00 | |
Šaltinis D (Iš knygos „Lietuva 1940-1990“)
Liepos 22 d. Liaudies seimui priėmus Žemės nacionalizavimo deklaraciją, kuri skelbė, jog visa Lietuvos žemė, miškai ir vandenys yra valstybės nuosavybė, ūkininkai iš žemės savininkų virto jos valdytojais, galinčiais ja naudotis, tačiau negalinčiais ja visiškai disponuoti – parduoti, pirkti, įkeisti [...]. Reformos reikalams „feodalinės kilmės“ dvarininkų žemė buvo paimta visa, o pasiturintiems valstiečiams (jau pavadintiems „buožėmis“) paliekama 30 ha norma [...]. Taip pat buvo atimta visa valdininkų ir į užsienį pabėgusių asmenų žemė. [...]
Pradėjus žemės ūkio kolektyvizavimą pagal komunistinę ideologiją pereita nuo pasiturinčios valstietijos [...] apribojimo prie jos, kaip klasės, likvidavimo politikos. [...] Ministrų Taryba ir LKP(b) CK patvirtino „buožiškumo“ požymius ir įpareigojo apskričių vykdomuosius bei partijos komitetus parengti „buožių“ sąrašus. [...] Mokesčių ir pyliavų normos „buožėms“ buvo 50-100 proc. didesnės negu „darbo valstiečiams“. Be to, „buožės“ nebuvo priimami į kolūkius.
Klausimai
56. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kurios paskatino priimti manifestą. Kiekvieną iš jų trumpai apibūdinkite.
Priežastis ........................... Apibūdinimas ........................
Priežastis ........................... Apibūdinimas ........................ (2 taškai) Atsakymas
57. Remdamiesi šaltiniu A, paaiškinkite kaip pasikeitė valstiečių teisinė ir ekonominė padėtis po manifesto priėmimo.
Teisinė ........................ Ekonominė .......................... (2 taškai) Atsakymas
58. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, nurodykite du žemės reformos tikslus.
1 .............................. 2 ................................. (2 taškai) Atsakymas
59. Remdamiesi statistiniais duomenimis (šaltinis C), pateikite du argumentus, atskleidžiančius reformos reikšmę Lietuvos ūkiui ir visuomenei.
1 .............................. 2 ................................. (2 taškai) Atsakymas
60. Šaltinyje D atsispindi du žemės reformos etapai. Išskirkite šiuos etapus ir nurodykite kiekvieno iš jų esminį bruožą.
Etapas .................... Esminis bruožas ..........................
Etapas .................... Esminis bruožas .......................... (2 taškai) Atsakymas
61. Palyginę šaltinius B ir D, nurodykite juose atsispindinčių reformų esminį skirtumą. (1 taškas) Atsakymas
62. Nurodykite, kokia buvo visuomenės daugumos reakcija į šaltiniuose B ir D aprašytas reformas. Paaiškinkite, kas nulėmė tokią visuomenės reakciją į šias reformas.
Šaltinis B ........................... Paaiškinimas ...........................
Šaltinis B ........................... Paaiškinimas ........................... (2 taškai) Atsakymas
63. Kuo šaltinyje B aprašytos žemės reformos politinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šaltiniuose A ir D aprašytų reformų aplinkybių? (1 taškas) Atsakymas
64. Palyginę šaltiniuose aprašytas žemės reformas, nurodykite, kuri iš jų buvo sėkmingiausia. Atsakymą pagrįskite dviem argumentais.
Reforma ......................... 1..................... 2 ............................ (2 taškai) Atsakymas
2010 m. valstybinis egz.
