Šaltiniai
Į 48–56 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.
A šaltinis (Iš Lietuvių chartijos)
Lietuvių tauta, užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą. Lietuvių Tautos amžinųjų siekimų vardan skelbiama ši Lietuvių charta.
1. Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.
2. Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume.
3. Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė.
4. Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą.
6. Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.
7. Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju.
10. Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims.
B šaltinis (Iš LSSR KGB pirmininko pavaduotojo rašto)
[...] Lietuvos KGB 5-ajame skyriuje sudaryta grupė aktyvioms priemonėms prieš lietuvių reakcingųjų emigrantų ideologinius centrus ir jų vadus vykdyti.
Grupei pavesta verbuoti agentus – emigrantų antitarybinių organizacijų ideologinių centrų bendradarbius arba asmenis, turinčius perspektyvą įsiskverbti į tuos centrus; išaiškinti į Lietuvos TSR teritoriją siunčiamus reakcinguosius emigrantų emisarus, kompromituoti ir priešinti lietuvių reakcingus emigrantus ir jų vadus; stiprinti ir aštrinti prieštaravimus tarp įvairių antitarybinių pažiūrų lietuvių emigrantų vadovaujančių grandžių; daryti lietuvių emigrantams ideologinę įtaką panaudojant agentus respublikoje, taip pat kelionių į užsienį metu.
Siekiant įvykdyti nurodytus uždavinius, būtina: atrinkti agentus ir patikėtinius, turinčius kapitalistinėse šalyse giminystės ar draugiškų ryšių su asmenimis, dalyvaujančiais reakcingųjų emigrantų veikloje. Surinkti apie šiuos asmenis duomenis, atskleidžiančius jų visuomeninę padėtį ir politinę veiklą praeityje, pabėgimo į Vakarus priežastis, kiek įmanoma – dabartines jų nuotaikas, norą aplankyti Lietuvos TSR arba pakviesti ką nors iš respublikos pas save. Nesvarbu, kiek bus surinkta medžiagos, informuoti apie šiuos ryšius KGB prie Lietuvos TSR 5-ąjį skyrių, kad būtų galima numatyti perspektyvą panaudoti juos operatyvinėms priemonėms prieš priešo centrų ideologinę diversiją vykdyti.
C šaltinis (Iš knygos „Baltijos valstybės: priklausomybės metai 1940/1980“)
Naujus kultūrinius ryšius lydėjo išpuoliai prieš emigrantų politines organizacijas ir jų veiklą, kuri anksčiau buvo ignoruojama. Ypač pykdė sovietų valdžią imigrantai, kurių pastangomis JAV kongresas priėmė rezoliuciją dėl Baltijos valstybių apsisprendimo teisės. [...]
Prasidėjus kontaktams, daugelis išeivių ėmė siųsti siuntinius giminėms ir draugams tėvynėje. Pardavinėdami juos (ypač drabužius) plataus vartojimo prekių ištroškusiai SSRS publikai, kai kurie asmenys pagal vietinius standartus gerokai praturtėjo. Režimas reagavo išpuoliais spaudoje prieš tuos, kurie „praradę sovietinio žmogaus orumą, maldauja užsienietiškų skudurų“, bei teismo akcijomis dėl „parazitiškų“ pajamų. [...]
Bendravimas su išeiviais kartais padėdavo suvokti Vakarų fenomenus Baltijos tautų atstovams, kurie savo ruožtu „versdavo“ juos į sovietiniams rusams suprantamas kategorijas. Išeivija ir toliau lengvino bendravimą su Vakarų mokslininkais ir menininkais, platino Vakarų prekes ir madas Baltijos šalyse. Nepaisant stalininių įtikinėjimo metodų, rusų kultūra ėmė pralaimėti konkurenciją su Vakarais.
D šaltinis (Išeivijos delegacija pas JAV prezidentą Džeraldą Rudolfą Fordą 1975 m. tariasi Baltijos šalių išlaisvinimo reikalais)
Klausimai
48. Įvardykite organizaciją, kuri parengė Lietuvių chartiją (A šaltinis).
................................. (1 taškas) Atsakymas
49. Nurodykite du pagrindinius tikslus, kurių siekė Lietuvių chartijos (A šaltinis) autoriai.
1. ........................ 2. ........................ (2 taškai) Atsakymas
50. Išskirkite po vieną socialinę ir kultūrinę vertybę, pabrėžiamą Lietuvių chartijoje (A šaltinis).
Socialinė ................. Kultūrinė ................. (2 taškai) Atsakymas
51. Paaiškinkite, kurios dvi Lietuvių chartijos (A šaltinis) nuostatos būtų aktualios ir šių dienų Lietuvai.
1. ........................ 2. ........................ (2 taškai) Atsakymas
52. Įvardykite pagrindinį tikslą, kurio ketino siekti Lietuvos KGB (B šaltinis).
................................. (1 taškas) Atsakymas
53. Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite tris būdus, kuriais KGB ketino siekti užsibrėžto pagrindinio tikslo.
1. .............. 2. .............. 3. ............... (3 taškai) Atsakymas
54. Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite, kokius du padarinius Baltijos šalių gyventojams turėjo išeivijos veikla.
1. ........................ 2. ........................ (2 taškai) Atsakymas
55. Kokią informaciją teikia nuotrauka (D šaltinis) apie to meto JAV vadovybės ir Baltijos šalių išeivijos politiką?
JAV vadovybės ............. Išeivijos ................. (2 taškai) Atsakymas
56. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite du politinius ir du kultūrinius Lietuvos išeivijos veiklos rezultatus. Kokią reikšmę ši veikla turėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui?
Politiniai: 1. ............ 2. ............ Kultūriniai: 1. ............ 2. ............
Reikšmė .................................... (5 taškai) Atsakymas
2015 m. valstybinis egz.